Kino naujienos trumpai

Mirė režisierius Sergejus Solovjovas

Eidamas 77-uosius metus mirė garsus rusų režisierius, scenaristas ir prodiuseris Sergejus Solovjovas. Režisierius buvo apibūdinamas kaip labai tiksliai jaučiantis laiką, tarsi barometras fiksuojantis visus jo svyravimus, nuotaikas, užčiuopiantis konkrečios akimirkos nervą. Visa tai jis meistriškai sugebėjo perteikti filmuose. Viename savo seminarų Solovjovas yra sakęs, kad žiūrovų kantrybę bando jau nuo pirmųjų filmų. Pasak jo, kiekvienas filmas turi būti prisotintas minties, kuri žiūrovą jaudintų, priverstų mąstyti kartu su režisieriumi. 

Tarp žinomiausių Solovjovo filmų – „Stoties prižiūrėtojas“ („Stancionnyj smotritel“, 1972) pagal Aleksandrą Puškiną, „Assa“ (1988) su Viktoru Cojumi, atliekančiu vieną iš vaidmenų, „Rožė juodoji – liūdesio ženklas, rožė raudona – meilė karšta“ („Čiornaja roza – emblema pečiali, krasnaja roza – emblema liubvi“, 1990), „Namas po žvaigždėtu dangumi“ („Dom pod zviozdnym nebom“, 1992), „Ana Karenina“ (pagal Levą Tolstojų, 2009).

Solovjovas du kartus (1981 ir 1987 m.) buvo Venecijos kino festivalio žiuri narys, dėstė VGIK’o režisūros katedroje.

Už gyvenimo nuopelnus bus pagerbtos aktorės Cate Blanchett ir Isabelle Huppert

Australų aktorei Cate Blanchett Prancūzijos kino akademija įteiks svarbiausią Prancūzijos kino apdovanojimą – „Garbės Cezarį“ už viso gyvenimo nuopelnus. Dviejų „Oskarų“ laureatei apdovanojimas bus įteiktas vasario 25 d. Paryžiuje per 47-ąją „Cezarių“ ceremoniją.

Blanchett laikoma viena geriausių ir labiausiai pripažintų savo kartos aktorių nuo pat tarptautinio populiarumo sulaukusio filmo „Elžbieta“ („Elizabeth“, rež. Shekhar Kapur, 1998). Tuomet ji buvo nominuota „Oskarui“ už geriausią moters vaidmenį, apdovanota BAFTA prizu, „Auksiniu gaubliu“, geriausia aktore išrinkta ir Kino kritikų asociacijos.

Be dviejų „Oskarų“ – 2005 m. geriausios antraplanės aktorės kategorijoje už Katharine Hepburn vaidmenį Martino Scorsese’s filme „Aviatorius“ ir 2014 m. už pagrindinį vaidmenį Woody Alleno filme „Džesmina“ („Blue Jasmine“), – Blanchett surinko daugybę apdovanojimų, tarp jų ir geriausios aktorės Venecijos kino festivalyje už Bobo Dylano vaidmenį Toddo Hayneso filme „Manęs čia nėra“ („I’m Not There“, 2007), o 2016-aisiais ir vėl nominuota „Oskarui“ už vaidmenį to paties režisieriaus filme „Kerol“ („Carol“). Pernai ji įvertinta „Emmy“ apdovanojimu už išskirtinį vaidmenį seriale „Ponia Amerika“ („Mrs. America“), kuriame sukūrė sudėtingą antifeministės aktyvistės Phyllis Schafly portretą.

Netrukus Cate Blanchett kartu su Bradley Cooperiu ir Toni Collette bus galima išvysti Guillermo del Toro filme „Košmarų alėja“ („Nightmare Alley“, 2021).

Isabelle Huppert taip pat nepamiršta: prancūzų kino ikonai bus įteiktas 2022 m. Berlyno kino festivalio apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus – „Auksinis lokys“. 72-oji Berlinalė vyks vasario 10–20 dienomis.

Huppert – „Oskaro“ nominantė (už vaidmenį 2016 m. Paulo Verhoeveno filme „Ji“ / „Elle“) ir dukart Kanų geriausios aktorės titulo laimėtoja. Anot Berlinalės organizatorių, „Auksinis lokys“ bus tarytum aktorės karjeros įvertinimo tęsinys, mat Huppert yra viena iš nedaugelio apdovanotų visuose didžiuosiuose kino festivaliuose. Esą Isabelle Huppert yra daugiau nei garsi aktorė – ji bekompromisė menininkė, nesiliaujanti rizikuoti ir nepaisanti vyraujančių tendencijų.

Berlyne bus rodomi rinktiniai filmai iš daugiau nei 50 metų trunkančios Huppert karjeros, įskaitant 1977 m. Claude’o Gorettos dramą „Nėrėja“ („La dentellière“), Claude’o Chabrolio „Ceremoniją“ („La cérémonie“, 1995), Michaelio Haneke’s „Pianistę“ („La pianiste“, 2001), François Ozono „8 moteris“ („8 femmes“, 2002), Paulo Verhoeveno „Ji“ ir Mios Hansen-Løve filmą „Ateitis“ („L’avenir“, 2016).

Mirė Verónica Forqué

Verónicai Forqué buvo 66-eri. Ispanų aktorė išgarsėjo pagrindiniu vaidmeniu Pedro Almodóvaro filme „Kika“ (1993).

Ji buvo viena sėkmingiausių Ispanijos aktorių, pelniusių keturis Ispanų kino akademijos apdovanojimus „Goya“: du už pagrindinius vaidmenis filmuose „Džiaugsmingas gyvenimas“ („La vida alegre“, rež. Fernando Colomo, 1987) ir „Kika“.

Forqué gimė 1955 m. gruodžio 1 d. bohemiškoje Madrido šeimoje: motina Carmen Vázquez-Vigo buvo rašytoja, tėvas Jose Maria Forqué – scenaristas ir režisierius. Jos vyresnysis brolis Alvaro taip pat tapo režisieriumi.

Aštuntajame dešimtmetyje aktorė vaidino serialuose ir romantinėse komedijose. Proveržiu jos karjeroje tapo Kristal vaidmuo Almodóvaro komedijoje „Ką padariau, kad šito nusipelniau?“ („¿Qué he hecho YO para merecer esto!!“, 1984). Po metų ji nusifilmavo ir Almodóvaro erotiniame trileryje „Matadoras“, kol galiausiai režisierius jai patikėjo pagrindinį vaidmenį juodojoje komedijoje „Kika“.

2019 m. įvyko Ángeles Reiné filmo „Mano močiutė – lesbietė“ („Salir del ropero“), kuriame ji atliko vieną pagrindinių vaidmenų, premjera. Šiuo metu postprodukcijos etapą yra pasiekę dar du filmai, kuriuose nusifilmavo Forqué.

Parengė I.V.