Kino naujienos trumpai

Paskelbtos Europos kino apdovanojimų nominacijos

Geriausio Europos filmo nominantais šiais metais tapo Paolo Sorrentino brendimo drama „Dievo ranka“ („È stata la mano di Dio“), Juho Kuosmaneno kelio filmas „Kupė Nr. 6“ („Hytti nro 6“) ir Kanuose „Auksinę palmės šakelę“ pelnęs prancūzų siaubo filmas „Titanė“ („Titane“). Į geriausio Europos filmo apdovanojimą taip pat pretenduoja Floriano Zellerio „Tėvas“ („The Father“) ir bosnės Jasmilos Žbanić karo drama „Quo vadis, Aida?“

Julia Ducournau, Sorrentino, Žbanić ir Zelleris taip pat nominuoti geriausio Europos režisieriaus kategorijoje, prie jų prisijungė rumunas Radu Jude, nominuotas už Berlyno kino festivalio nugalėtoją „Nesėkmė dulkinantis, arba Šelmiškas porno“ („Bad Luck Banging or Loony Porn“). Šis filmas taip pat nominuotas geriausio scenarijaus kategorijoje, kaip ir „Dievo ranka“, „Tėvas“, „Quo vadis, Aida?“, Joachimo Triero santykių drama „Blogiausias žmogus pasaulyje“ („Verdens verste menneske“).

Geriausios aktorės kategorijoje varžosi Jasna Đuričić, nominuota už darbą „Quo vadis, Aida?“, kuriame sukūrė bosnės vertėjos, bandančios išgelbėti savo šeimą nuo Srebrenicos žudynių, vaidmenį. Taip pat Carey Mulligan, sukūrusi vaidmenį Emerald Fennell filme „Perspektyvi mergina“ („Promising Young Woman“), Seidi Haarla už vaidmenį „Kupė Nr. 6“, Agathe Rousselle už „Titanę“ ir Renate Reinsve už „Blogiausią žmogų pasaulyje“ – už šiame filme sukurtą vaidmenį aktorė jau apdovanota Kanuose.

Geriausio aktoriaus kategorijoje, žinoma, matome Anthony Hopkinsą, sukūrusį vaidmenį „Tėve“, už kurį šiais metais jau pelnė „Oskaro“ statulėlę, prancūzų kino veteraną Vincent’ą Lindoną („Titanė“), rusų aktorių Jurijų Borisovą („Kupė Nr. 6“), Franzą Rogowski („Didžioji laisvė“) ir Taharą Rahimą, nominuotą už vaidmenį Kevino MacDonaldo filme „Mauritanietis“ („The Mauritanian“).

Geriausio dokumentinio filmo kategorija taip pat neturėtų nieko nustebinti. Joje – Sergejaus Loznicos „Babij Jaras. Kontekstas“ („Babij Jar. Kontekst“), Jono Poher Rasmusseno animacinis dokumentinis filmas „Pabėgimas“ („Flugt“), Marios Speth „Ponas Bachmannas ir jo klasė“ („Herr Bachmann und seine Klasse“), Salomé Jashi „Pažabotas sodas“ („Taming the Garden“), Kristinos Lindström ir Kristiano Petri „Gražiausias berniukas pasaulyje“ („Världens vackraste pojke“).

Gruzinės Dea Kulumbegashvili filmas „Pradžia“ („Dasatskisi“) nominuotas Europos atradimo kategorijoje. Taip pat šioje kategorijoje varžosi islando Valdimaro Jóhannssono „Avelė“ („Dýrið“), Lauros Wandel „Žaidimų aikštelė“ („Un monde“), Ninjos Thyberg „Malonumas“ („Jessica“), Emerald Fennell „Perspektyvi mergina“ ir Filippo Jurjevo „Banginių skerdikas“ („Kitoboy“).

2021 m. Europos kino apdovanojimai bus įteikti gruodžio 11 d. Berlyne.

Pasirodė naujo Davido Fincherio serialo anonsas

„Netflix“ paskelbė Davido Fincherio dokumentinio serialo „VOIR“, kuris platformoje pasirodys nuo gruodžio 6 d., anonsą. „VOIR“ – tai 10–30 min. vaizdo esė apie kiną ir jo poveikį žiūrovams. Prie serialo kūrimo prisidėjo scenaristas ir kino kritikas Drew McWeeney, Walteris Chow, Tayloras Ramosas, Sasha Stone ir Tony Zhou. Jie pasakos apie jaudinančias filmų scenas ir meilę kinui.

Anonsą galima pasižiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=D_0vHst5670.

Leonardo DiCaprio vaidins kulto lyderį Jimą Jonesą

Leonardo DiCaprio per savo karjerą yra suvaidinęs daugybę realių veikėjų – nuo J. Edgaro Hooverio filme „J. Edgar“ iki legendinio magnato Howardo Hugheso „Aviatoriuje“ ir korumpuoto biržos maklerio Jordano Belforto „Volstryto vilke“. Dabar 47-erių aktorius į savo vaidmenų sąrašą galės įrašyti dar vieną – jis baigia derybas dėl kulto lyderio Jimo Joneso vaidmens. Filmo scenarijų parašė Scottas Rosenbergas. Anksčiau aktorius prodiusavo dokumentinį serialą apie Joneso kultą – „Džonstaunas: teroras džiunglėse“ („Jonestwon: Terror in the Jungle“, 2018)

Jonesas įkūrė kultą, žinomą kaip „Liaudies šventykla“, ir yra atsakingas už vieną didžiausių masinių žudynių istorijoje – 1978 m. lapkričio 18 d. Gajanos džiunglėse (Pietų Amerikoje, netoli Venesuelos) surengė grupinę savižudybę, nusinešusią daugiau nei 900 žmonių gyvybių. Savo sekėjų garbintas už charizmą ir tariamus gydymo gebėjimus, Jonesas taip pat buvo kaltinamas jų išnaudojimu ir kankinimu. Jo istorija įkvėpė daugybę knygų, dokumentinių filmų ir televizijos laidų.

Parengė Ilona Vitkauskaitė