Kino naujienos trumpai

Kinų karinis epas gali tapti pelningiausiu 2021 m. filmu pasaulyje

Po pusantros savaitės Kinijos kino teatruose filmas „Mūšis prie Čangdžino ežero“ („Zhang jin hu“) uždirbo net 633,2 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad filmas gali uždirbti 830 mln. dolerių ir aplenkti šventinę komediją „Labas, mama“ („Ni hao, Li Huan Ying“), tapdamas daugiausiai uždirbusiu 2021 m. Kinijos ir pasaulio filmu.

„Mūšį prie Čangdžino ežero“ režisavo garsūs Kinijos kino kūrėjai Chen Kaige, Hark Tsui ir Dante Lamas; manoma, kad tai brangiausias kada nors sukurtas Kinijos filmas, jo gamybos biudžetas viršijo 200 mln. dolerių. Filme vaidina šalyje populiarus veiksmo filmų aktorius Wu Jingas ir kylantis talentas Jacksonas Yee.

„Mūšis prie Čangdžino ežero“ šlovina kinų pasiaukojimą ir didvyriškumą kovojant su JAV pajėgomis per Korėjos karą (arba, kaip vadinama Kinijoje, pasipriešinimo JAV agresijai ir pagalbos Korėjai karą). Filmas neslepia atvirai nacionalistinio tono, pastaruoju metu būdingo daugeliui Kinijos kino hitų.

Savo biudžetu „Mūšiui prie Čangdžino ežero“ nedaug nusileidžia patriotinė komedija-drama „Mano šalis, mano tėvai“ („Wo he wo de fu bei“). Trečioji valstybės remiamų patriotinių filmų serijos dalis „Mano šalis, mano tėvai“ tapo tikru nusivylimu komerciniu požiūriu: iki šiol ji uždirbo 182,3 mln. dolerių, o iš viso planuojama surinkti šiek tiek daugiau nei 225 mln. dolerių, nors franšizės pradininkas „Mano tauta, mano šalis“ („Wo he wo de zu guo“, 2019) uždirbo 425 mln., o praėjusių metų tęsinys „Mano tauta, mano tėvynė“ („Wo he wo de jia xiang“, 2020) – 433 mln. dolerių.

Holivudo studijos pripažįsta, kad jų galimybės patekti į Kinijos rinką 2021 m. smarkiai sumažėjo. Denis Villeneuve’o „Kopa“ – pirmas Amerikos studijos filmas Kinijos ekranuose po kelių mėnesių, o spalio 29 d. pasirodys naujausias bondiados filmas „Mirtis palauks“.

„Kalmarų žaidimo“ sėkmė rodo didėjantį susidomėjimą ne anglų kalba kuriamam turiniui

Pasaulinė korėjiečių distopinės dramos „Kalmarų žaidimas“ („Squid Game“) sėkmė rodo didėjantį ne anglų kalba kuriamų programų populiarumą visame pasaulyje. Serialo, kuris tapo didžiausiu „Netflix“ originaliu kūriniu, pasiekusiu 111 mln. žiūrovų visame pasaulyje, sėkmė yra ryškiausias pasaulinės televizijos tendencijos kurti programas ne anglų kalba pavyzdys. Apie tai daug diskutuota mišrioje tarptautinėje televizijos mugėje MIPCOM 2021.

Praėjusiais metais globaliose internetinėse platformose pasirodė 72 nauji ne anglų kalba sukurti serialai, o tai 55 proc. daugiau nei 2019 m., kaip teigia Prancūzijoje įsikūrusi televizijos tyrimų grupė „Mediametrie“, šiais metais MIPCOM pristačiusi naujausias išvadas.

Be „Kalmarų žaidimo“, tarp naujausių ne amerikiečių ar britų „Netflix“ hitų – prancūzų kriminalinis trileris „Liupenas“ („Lupin“) ir ispanų paauglių drama „Elitinė mokykla“ („Élite“).

Europoje, kuri tebėra didžiausia tarptautinė televizijos rinka, pastebimas perėjimas nuo JAV importuojamų filmų prie vietinės produkcijos. Ši tendencija tapo akivaizdi, kai Holivudo milžinai, įskaitant „Disney“, „WarnerMedia“ ir „ViacomCBS“, atsiėmė savo geriausius filmus ir serialus iš tarptautinių transliuotojų, kad galėtų rodyti savo pačių platformose.

„Mediametrie“, atlikusi televizijos programų, išskyrus pasaulinių transliuotojų, tyrimą Europoje, nustatė, kad didžioji dalis laidų (apie 61 proc.) buvo vietinės ir tik 35 proc. – importuotos. Žiūrėjimo laikas dar labiau iškreiptas: vietinės programos sudarė 70 proc. žiūrėjimo laiko, o importuotiems serialams skirta tik 5 procentai. Tad kol pasauliniai transliuotojai tampa vis labiau tarptautiniai, tarptautiniai tinklai tampa vis labiau vietiniai.

„Vietinių prodiuserių tikslas dabar yra sukurti vietinį hitą, o tada parduoti formatą tarptautiniu mastu“, – sakė „Mediametrie“ atstovas.

MIPCOM mugėje japonų šeimyninis epas „Didžioji šeima“ („Karei-naru Ichizoku“) pagal Toyoko Yamasaki romaną pelnė apdovanojimą kaip serialas, turintis daugiausia potencialo sudominti tarptautinę auditoriją.

Kartu su MIPCOM vykstančiame tarptautiniame televizijos festivalyje „CanneSeries“ pagrindinį geriausio serialo prizą laimėjo nespalvota suomių komedija „Mister 8“ apie svarbias pareigas einančią moterį, kiekvieną savaitės dieną skiriančią vis kitam meilužiui. Taip pat išsiskyrė vokiečių kriminalinė drama „Kaltinimai“ („Ferdinand von Schirach – Glauben“), norvegų komedija „Kaimiečiai“ („Countrymen“) ir serbų juodojo humoro komedija „Pabusti“ („Kljun“).

„Oskarai“: austrų ir suomių pretendentai

Austrija pasirinko Sebastiano Meise’s dramą „Didžioji laisvė“ („Grosse Freiheit“, 2021) atstovauti šaliai 2022 m. „Oskarų“ apdovanojimuose geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Filme, kurio premjera šiemet įvyko Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje, pasakojama pamiršta homofobinių įstatymų, galiojusių Vakarų Vokietijoje iki pat 7-ojo dešimtmečio pabaigos, istorija. Hansas (Franz Rogowski) po Antrojo pasaulinio karo iš koncentracijos stovyklos atlikti likusios bausmės perkeliamas į Vakarų Vokietijos kalėjimą. Georgas Friedrichas vaidina Viktorą, vyresnį, priešiškai nusiteikusį kalinį, iš pradžių įnirtingai atsisakantį kalėti vienoje kameroje su Hansu. Tačiau panieką keičia draugystė, o pasikeitus įstatymams paaiškėja tikroji laisvės prasmė. Filme rodomi keli pokario dešimtmečiai; prieš homoseksualus nukreiptos nuotaikos bei homoseksualumo kriminalizavimas tęsėsi iki 1969 m., kai Vakarų Vokietijoje pagaliau buvo panaikinta vadinamoji 175 pataisa.

Austrija jau yra pelniusi „Oskarą“ už Stefano Ruzowitzky filmą „ Pinigų padirbinėtojai“ („Die Fälscher“, 2007) ir Michaelio Haneke’s „Meilę“ („Amour“, 2012).

O štai Suomija pasirinko režisieriaus Juho Kuosmaneno kelio filmą „Kupė Nr. 6“ („Hytti nro 6“). Filmo pavadinimas – tai numeris, užrašytas ant ankšto antros klasės miegamojo vagono, važiuojančio iš Maskvos į arktinį Murmansko uostamiestį. Traukiniui vingiuojant poliarinio rato link, du nepažįstami žmonės, Laura (Seidi Haarla), studentė iš Suomijos, Maskvoje studijuojanti rusų kalbą, ir Liocha (Jurij Borisov), nerangus rusų angliakasys, leidžiasi į kelionę, pakeisiančią jų požiūrį į gyvenimą.

„Kupė Nr. 6“ premjera įvyko Kanuose, kur jis laimėjo Didįjį prizą. Filmas pelnė kritikų simpatijas ir apkeliavo tarptautinius festivalius.

Suomija tik kartą buvo nominuota „Oskarui“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje: 2002 m. už Aki Kaurismäki filmą „Žmogus be praeities“ („Mies vailla menneisyyttä“, 2002).

2022 m. „Oskarų“ tarptautinių vaidybinių filmų kategorijos trumpasis sąrašas bus paskelbtas gruodžio 21 dieną. Nominacijos – vasario 8 d., o 94-ieji „Oskarų“ apdovanojimai bus teikiami kovo 27 dieną.

Parengė Ilona Vitkauskaitė