Kino naujienos trumpai

Honkongo kinui – cenzūra

Dar vienu žingsniu naikinant Hokongo autonomiją tapo privaloma čia sukurtų filmų cenzūra. Pasaulyje garsėjantį Honkongo kiną kūrė po 1949-ųjų iš komunistinės Kinijos pabėgę Šanchajaus kinematografininkai. Iš pradžių čia kurti wuxia filmai, apdainuojantys kinų kovų meną. Tada aktoriai dar kalbėjo kantono dialektu, bet 7-ojo dešimtmečio pradžioje britų valdžia įvedė privalomus titrus anglų kalba. Tai išplėtė Honkonge sukurtų filmų rodymo geografiją.

Būtent Honkonge atsirado kung fu kinas, išgarsėjo vėliau į JAV išvykęs Bruce’as Lee, Jackie Chanas ir Tony Leungas. Nuo 9-ojo dešimtmečio Honkongo kiną ėmė garsinti nauja režisierių karta, kuri sėmėsi įkvėpimo ir iš prancūzų Naujosios bangos, tarp jų Wong Kar-wai ir Ann Hui. Honkonge sukurti filmai įkvėpė Quentiną Tarantino, Martiną Scorsese ir ne vieną Holivudo režisierių, pavyzdžiui, „Matricos“ kūrėjus. Honkongo režisieriai tapo ne vieno Europos kino festivalio nugalėtojais, Honkonge taip pat vyksta vienas seniausių Azijoje tarptautinių kino festivalių. Bet nuo birželio ir Honkongo kinematografininkams pradėjo galioti Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje veikianti cenzūra ir nebus leidžiama kurti filmų, kurie „silpnina nacionalinį saugumą“. Cenzūra palies ne tik kuriamus, bet ir Honkonge rodomus filmus. Dienraštis „South China Morning Post“ pareiškė, kad tai „antausis Honkongo meninei dvasiai“.

Honkongo kinematografininkai nėra nustebinti – tokių žingsnių jie bijojo jau 1997 m., kai Didžioji Britanija grąžino Honkongą Kinijai. Tačiau jie bijo, kad cenzūra palies ne tik scenarijus, – bus sunkiau bendradarbiauti su kitomis šalimis. Iki šiol filmų platinimą reguliavusi iš 40 narių sudaryta „Film Censorship Authority“ galėjo tik apibrėžti filmo žiūrovų amžių. Dabar tarybai suteikta daugiau teisių: leidžiama sustabdyti filmo išleidimą ne tik dėl pornografinio, vulgaraus ar prievartą propaguojančio turinio, kaip buvo anksčiau, bet net jei filme rodoma padegimo ar apiplėšimo scena, kuri, tarybos nario nuomone, gali paskatinti būsimus riaušių dalyvius. Taip pat filmas gali būti neišleistas į ekranus, jei jame „skatinama laužyti Kinijos teisę“.

Didžiausio cenzorių dėmesio sulaukė dokumentinių filmų kūrėjai, ypač tie, kurie prieš dvejus metus išėjo į gatves filmuoti jaunimo manifestacijų, ginančių miesto autonomiškumą. Cenzoriams nurodoma „ypač atidžiai įsižiūrėti į kiekvieną filmą, pretenduojantį į dokumentinio apibrėžimą“. Pirmąja auka, matyt, taps 2015 m. autorių kolektyvo sukurta distopija „Dešimt metų“ („Ten Years“), kurioje rodomas 2025-ųjų Honkongas, valdomas autoritarinio Pekino. Būtent ši filmo vizija pamažu baigiama įgyvendinti. Honkonge nebus galima pamatyti ir dokumentinių filmų apie mieste vykusius protestus. Draudimai galios ne tik kino teatrams, bet ir kino klubams, uždaroms peržiūroms aukštosiose mokyklose.

„Teisuolis“

Populiariojo serialo „Likvidacija“ kūrėjas Sergejus Ursuliakas kurs filmą „Teisuolis“ („Pravednik“) apie Nikolajų Kiseliovą (1913–1974), kuris 1941-aisiais savanoriu išėjo į frontą. Pabėgęs iš vokiečių nelaisvės, Kiseliovas partizanavo Baltarusijoje. 1942-ųjų vasarą jis gavo užduotį pervesti per fronto liniją likusius 278 gyvus Dolginovo geto žydus, kuriuos bijojo slėpti baltarusių valstiečiai, o partizanai negalėjo jų išmaitinti. Po beveik pusantro tūkstančio kilometrų žygio, trukusio mėnesį, frontą perėjo 218 žmonių, didžioji jų dalis – seniai, moterys ir vaikai. Kiseliovas buvo iškart suimtas karinės žvalgybos kaip dezertyras, bet išgelbėti žmonės jį užstojo. Po karo Kiseliovas vedė jam padėjusią partizanų būrio ryšininkę Aną, su kuria kartu lydėjo žydus. Apie savo žygdarbį jis niekam nepasakojo. Istorija paaiškėjo tik kai Baltarusijos komunistų partijos archyve buvo surastas vadinamasis „Kiseliovo sąrašas“ – ataskaita apie įvykdytą užduotį, kurioje išvardyti visi išgelbėtieji.

Kanų programą papildė naujas Ari Folmano filmas

Kanų programą papildė naujas Izraelio režisieriaus animatoriaus Ari Folmano filmas „Kur yra Ana Frank?“ („Where Is Anne Frank?“). Jis bus rodomas nekonkursinėje programoje. Ir Lietuvoje rodytų filmų „Valsas su Baširu“(2008), „Konkursas“ (2013) autorius veiksmą perkėlė į šiuolaikinę Europą, o filmo heroje tapo šiuolaikinė mergaitė. Ji yra atgijusi Anos Frank dienoraščio herojė – nematoma draugė Kitė, su kuria Amsterdame besislapsčiusi Ana dalijosi savo išgyvenimais. Filmo prodiuseris Aleksandras Rodnianskis sako norėjęs dirbti su Folmanu nuo tada, kai pamatė „Valsą su Baširu“.

Joaquinas Phoenixas vėl vaidins Lynne Ramsay filme

Škotų režisierė Lynne Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“, „Tavęs čia niekada nebuvo“) rengiasi kurti filmą „Polaris“, kurio pagrindas – Margareth Atwood („Tarnaitės pasakojimas“) apsakymas, išspausdintas 2011 m. žurnale „The New Yorker“. Nors režisierė apie filmo siužetą nekalba, apsakymo herojė – šešiasdešimtmetė Verna, kuri po kelių savo vyrų mirčių „dėl natūralių priežasčių“ išsirengia į kruizą po Arktiką, kad susirastų naują partnerį. Tarp keleivių ji pamato vyrą, kuris ją išprievartavo, kai jai buvo penkiolika. Prievartautojas Vernos nepažins, nors ši suplanuos jį nužudyti. Niekšą, matyt, ir vaidins Joaquinas Phoenixas, kuris netrukus rengiasi įkūnyti Napoleoną Ridley Scotto filme „Kitbag“. Tai bus pirmas Scotto ir Phoenixo susitikimas filmavimo aikštelėje po „Gladiatoriaus“.

Parengė K. R.