7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Laiško tęsinys

Johnas Krasinski ir Emily Blunt apie „Tylos zoną 2“

Nr. 21 (1386), 2021-05-28
Kinas
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“

Kino teatruose jau galima pasižiūrėti vieno sėkmingiausių kelių pastarųjų metų siaubo filmų – Johno Krasinski „Tylos zona“ – tęsinį. „Tylos zona 2“ („A Quiet Place Part II“, JAV, 2021) premjera turėjo įvykti pernai, bet dėl pandemijos buvo atidėta. Pagrindinį vaidmenį naujajame filme ir vėl sukūrė Emily Blunt. Po dramatiškų pirmosios dalies įvykių Ebotų namuose likę gyvi šeimos nariai išsirengia į nežinią. Jie nežino, kaip atrodo pasaulis, bet supranta, kad išlikimo sąlyga ir toliau yra tyla. Ebotai greit įsitikina, kad paslaptingos pabaisos, kurias provokuoja garsai, – ne vienintelė grėsmė... Pateikiame interviu su Blunt ir Johnu Krasinski fragmentus, parengtus pagal reklaminę filmo medžiagą.

 

Ar ilgai dirbote prie tęsinio?

John Krasinski: Tęsinyje norėjau susikaupti prie scenaristo ir režisieriaus darbo. „Tylos zona“ kalbėjo apie artumą, šeimos santykius ir apie tuos pažadus, kuriuos duodame būdami tėvais. Žinoma, anksčiau ar vėliau tenka vaikus paleisti. Pamaniau, kad būtų įdomu pratęsti šią metaforą ir atkreipti žiūrovų dėmesį į tai, kas vyksta, kai vaikas užauga ir jau nebeturi atsarginio oro uosto. Koks tada jam atrodo pasaulis? Pirmasis filmas, kad ir kaip tai skambėtų, buvo meilės prisipažinimas mano vaikams. Būtent todėl iš pradžių nenorėjau kurti antrojo. Bijojau, kad jis nebus toks asmeniškas. Bet paskui supratau, kad tai laiško mano bręstantiems vaikams tęsinys.

 

Emily, ar tapo sudėtingiau, kai vyro nebeliko kadre?

Emily Blunt: Buvau laiminga, kad jis galėjo visiškai išskleisti sparnus. Naujasis filmas – daug ambicingesnis ir sudėtingesnis. Jei Johnas nuolat su mumis būtų buvęs kadre, viskas būtų sulėtėję, nelikę galimybių skirti daugiau dėmesio kino kameros darbo niuansams, aktorių vaidybos detalėms.

 

Ar daug laiko skyrėte tam, kad pasirengtumėte tęsiniui?

J. K.: Scenarijui iš viso skyriau tris savaites. Gerbdamas žiūrovus norėjau, kad antrasis filmas nebūtų tik tęsinys.

 

Bet mūsų laukia epizodai, nusakantys praeitį?

J. K.: Taip, „Tylos zonoje 2“ sužinosite, nuo ko viskas prasidėjo. Sprendžiant iš visko, žiūrovams įdomu pamatyti, kaip gyveno kiti žmonės, kokia buvo ta pirmoji diena.

 

E. B.: Pirmąjį filmą galima pavadinti tėvystės metafora, o antrąjį galima laikyti padalytos visuomenės idėjos metafora. Pirmajame viską, kas vyksta, matėme Ebotų šeimos akimis. Dabar tai pasikeitė – jų pasaulis išsiplečia, ant mano herojės rankų – naujagimis, jos vyras mirė, namai sudegė. Kur jie dabar eis? Kas jiems padės?

 

J. K.: Antrajame filme liko tos pačios aplinkybės ir tos pačios taisyklės. Bet mes norėjome panagrinėti situaciją, kai priverstą kovoti dėl išgyvenimo žmogų gali praryti tamsa, vienatvė, liūdesys ir baimė.

 

Pirmasis filmas – apie baimę, antrasis – apie praradimą. Ar tai sudėtinga suvaidinti?

E. B.: Taip, buvo daug sudėtingiau. Ivlin apverkia savo vyrą, ji sukrėsta, puola į paniką. Filmas pasakoja apie tai, kaip susidoroti su skausmu, kaip žengti žingsnį po žingsnio, kai pasaulis sugriuvo.

 

Emily, ar norėtumėt visada dirbti kartu su šeimos nariais?

E. B.: Ne, tik tada, kai yra tinkamas projektas. Su Johnu esame realistai ir suprantame, kad puiku turėti tokį projektą kaip „Tylos zona“, kuris tapo kažkuo daugiau nei santuoka, bet nemanau, jog reikia dirbti tik su juo. Man patinka nežinomybė, naujo projekto laukimas. Patinka nežinoti, kas laukia ateityje.

 

Žmonėms būdinga bijoti nežinomybės. Pirmasis filmas iš dalies todėl ir buvo toks paveikus, kad niekas nematė tų pabaisų...

J. K.: Svarbu rasti balansą. Naujajame filme pabaisą pamatysime dienos šviesoje, triukšme, minioje. Mes labai atsargiai rinkomės, kaip vaizduoti Kitą, bet jei jį ir rodome, norime būti tikri, kad tai kažkas nauja ir nematyta.

 

Ar tos pabaisos protingos?

J. K.: Man patiko idėja, jog kažkas nešantis mirtį ims ir užgrobs mūsų pasaulį paprasčiausiai todėl, kad pateko į idealias sąlygas. Tos pabaisos nekvailos, bet visiškai neplanavo atsidurti mūsų pasaulyje. Nepaisant to, jos nesunaikinamos. Atvyko čia dėl kažkokio sprogimo, tad kosminių laivų laukti neverta.

 

Ar susimąstote, kad kada nors mums visiems teks patirti išgyvenimo situaciją?

J. K.: Tikiuosi, kad neteks. Postapokaliptiniai filmai, tarp jų ir „Tylos zona“, – tai padidinta, perdėta to, kas vyksta, versija. Hiperbolizuotas perspėjimas apie tai, kas vyksta dabar. Per visą žmonijos istoriją filosofai mąstė apie individualizmą ir gyvenimą visuomenės viduje. Dabar dėl instagramo, feisbuko ar tviterio žmonės jaučiasi visaverčiai ir nejunta poreikio bendrauti realybėje. Tai labai baisu, tegu ir ne dabar, bet ilgalaikėje perspektyvoje. Tikiu, kad visuomenei kol kas niekas negresia, bet jei taip atsitiks, tikiuosi, liks ir tokių šeimų kaip mūsų Ebotai.

 

Parengė K. R.

„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“
„Tylos zona 2“