Ko nepraleisti šių metų „Scanoramoje“

Lapkričio 8 d. Vilniuje, o vėliau ir kituose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose prasidės laukiamiausia rudens kino šventė – Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiemet pasiūlys virš 80 filmų iš įvairių pasaulio kampelių. Šiemet specialiose kino programose bus žvelgiama į naujosios kartos Kinijos kiną, taip pat švęsime Ingmaro Bergmano 100-mečio gimtadienį bei galėsime prisiminti Šiaurės šalių kino kūrėjų ankstesniuosius filmus. Antrus metus iš eilės mus pasitiks jaunųjų kino kūrėjų programa „Galvok ką nori“, vien iš pavadinimo, suprantama, pristatanti drąsius, pankiškus filmus. Kad nepasimestumėte filmų gausoje, štai filmai, į kuriuos rekomenduoju atkreipti dėmesį.

Riba (Gräns, 2018)

Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ nugalėtojo režisieriaus Ali Abbasi filmas „Riba“ tiesiog žavi scenarijaus autorių išradingumu ir vidine kūrinio logika, kurios dažnai pasigęstama bet kokio žanro filmuose. Kiek keistų veido bruožų Tina (Eva Melander) turi ypatingą gebėjimą – užuosti kitų žmonių jausmus. Dėl to ji tampa nepamainoma pasienio darbuotoja, pro kurią nepraslysta nei vienas neleistinas krovinys. Vieną dieną darbe sutiktas Voris (Eero Milonoffas) sukelia sumaištį – Tina negali jo užuosti, o paslaptingas keistuolis, atrodo, yra pasiruošęs išjudinti moterį iš jos nuobodžios rutinos. Tai – drąsus filmas, po kurio išore slepiasi klausimai apie žmogaus identitetą, buvimą kitokiu ir visuomenės požiūrį.

Tranzitas (Transit, 2018)

Šiais metais „Scanorama“ atidarymo filmu pasirinko pripažinto Vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo naujausią kūrinį „Tranzitas“, paremtą vokiečių rašytojos Annos Seghers to paties pavadinimo romanu. Jaunas, iš koncentracijos stovyklos pabėgęs vokietis Georgas (Franzas Rogowskis) Paryžiuje slapstosi nuo fašistų. Tačiau žinios apie artėjančią miesto okupaciją priverčia jaunuolį bėgti į Pietų Prancūzijoje esantį Marselį, kuris tampa vienintele pabėgėlių viltimi persikelti už Atlanto. Bėgdamas su savimi jis pasiima valdžiai nepalankaus rašytojo Vaidelio laiškus, kurie, pasirodo, tampa vieninteliu būdu Georgui pabėgti iš Europą naikinančio karo. Romano, kuriame veiksmas vykta Antrojo pasaulinio karo metais, siužetas perkeliamas į šių dienų Europą, taip sukuriant alegoriją į šių dienų politinę situaciją, draskomą nacionalizmo stiprėjimo ir nesutarimų.

Krautuvų valsas (In den Gängen, 2018)

Geriausiu vaidmeniu Vokietijos kino apdovanojimuose įvertintas kylantis jaunasis vokiečių aktorius Franzas Rogowskis pagrindinį vaidmenį įkūnijo ir režisieriaus Thomo Stuberio, pasirodysiančio „Scanoramoje“, filme „Krautuvų valsas“. Skirtingai nei „Tranzite“, čia jis vaidina Kristianą, paprastą prekybos centro darbuotoją, kuris dar tik iš lėto susipažįsta su savo naujuoju darbu. Apsiprasti jam padeda gėrimų skyriaus darbuotojas Bruno, kantriai jį mokydamas dirbti su krautuvais. Įsiliedamas į kolektyvą, Kristianas įsimyli desertų skyriaus darbuotoją Marioną (Sandra Hüller), kuri kiekvieną darbo dieną paverčia malonumu. Filmas, kurio beveik visas veiksmas vyksta prekybos centro ribose, atsigręžia į paprastų žmonių kasdienybę, nuspalvindamas ją įvairiomis spalvomis, o pagrindinius vaidmenis įkūniję „Viktorijos“ (Victoria, 2015) ir „Tonio Erdmano“ (2016) aktoriai prikaustys tarp jų užsimezgusia meilės istorija.

„Laimingas Ladzaras“ (Lazzaro Felice, 2018)

Ladzaras (Adriano Tardiolo) – nekalto veido ir didelių akių jaunuolis, gyvenantis atokiame Italijos kaimelyje, kuriame, pasirodo, vis dar egzistuoja baudžiava. Didelė žemdirbių šeima, kuriai priklauso ir Ladzaras, aptarnauja šalia gyvenančią markizę. Jos sūnus susidraugauja su jaunuoliu ir vieną dieną imituoja savo paties pagrobimą, norėdamas taip išpešti iš motinos pinigų. Magiškojo realizmo pasaka, įvertinta už geriausią scenarijų Kanų kino festivalyje, žvelgia į klasių susiskaldymą ir kelią klausimą, ar laisvę atgavęs žmogus iš tiesų yra laisvas?

Ingmaro Bergmano filmai

Šių metų liepos 14-ąją Ingmarui Bergmanui būtų suėję 100 metų. Šia proga kino mylėtojai ir festivaliai šiais metais švenčia I. Bergmano metus. Norėdama pagerbti šį kino istorijai ir industrijai svarbų asmenį, „Scanorama“ paskelbė specialią programą „Bergmanui – 100“, kurioje bus pristatomi ir du šiais metais sukurti dokumentiniai filmai: Jane Magnusson „Bergmanas: lemtingi metai“ (Bergman – Ett År, Ett Liv, 2018) ir festivalyje viešėsiančių Margarethe von Trotta ir Felixo Moellerio „Ingmaro Bergmano beieškant“ (Ingmar Bergman – Vermächtnis eines Jahrhundertsgenies, 2018). Be dokumentikos apie Bergmaną, žiūrovai galės išvysti kino klasika tapusį „Septintąjį antspaudą“ (Det Sjunde Inseglet, 1957), pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas 303 min. trukmės filmas „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (Scener ur ett äkteskap, 1973) – subtili vedybinio gyvenimo studija, režisieriui atnešusi „Auksinio gaublio“ apdovanojimą. 2003 m. I. Bergmanas sukūrė kitą filmą „Sarabanda“ (Saraband) , kuriame veikėjai iš praeito filmo susitinka po 30 metų nuo jų iširusios santuokos ir bando padėti surasti meilę savo vaikams.

Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą

Lietuvai šiais metais švenčiant šimtmetį, netrūko kultūrinių renginių, parodų, koncertų ir filmų, sukurtų būtent šiai progai paminėti. Europos kino forumas „Scanorama“ viename iš dviejų „Atviros Lietuvos kino istorijos“ programos filmų rodys tarpukario kino kroniką ir Amerikos lietuvių brolių Motūzų dokumentinį filmą „Laisvoje tėvynėje“ (1938), leisiančių iš arčiau susipažinti su Lietuvos istorijoje garbinamu laikotarpiu. Pirmasis kino kronikų segmentas, kurį sumontavo Aleksas Gilaitis, bus gyvai įgarsinamas pianisto Edgaro Sabilo. Montažui pasitelkta išlikusi medžiaga, saugoma Lietuvos centriniame valstybiniame archyve. Antroje filmo dalyje rodomame Motūzų filme „Laisvoje Tėvynėje“ pamatysite Amerikos lietuvių akimis matytą Lietuvą, jos pajūrį, vietinius gyventojus, kylantį modernųjį Kauno miestą ir svarbius Lietuvos įvykius, vėliau pristatytus užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Suspiria (Suspiria, 1977 ir 2018)

Šių metų „Naktinės būtybės“ programoje bus parodytos dvi „Suspirios“ versijos – 1977-ųjų Dario Argento, geriausiai žinomo dėl itališko trilerio giallo žanro filmų, ir šiais metais Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje rodytas Luco Guadagnino („Vadink mane savo vardu“, 2017) naujausias kūrinio perdirbinys. Abejuose jauna baleto šokėja Siuzė (Jessica Harper, Dakota Johnson) iš Niujorko atvyksta į Vokietiją studijuoti prestižinėje šokių akademijoje. Tačiau kai merginos, susijusios su mokykla, pradeda paslaptingai dingti, ji ima įtarti, kad akademijos sienos kažką slepia. Filmo originalioje versijoje pagrindinę veikėją įkūnijusią Jessica Harper, galėsite išvysti ir naujausioje L. Guadagnino versijoje. Čia ji suvaidino veikėją Ankę.

Ramiai sėdintis dramblys (Da xiang xi di er zuo, 2017)

Kaip jau minėta, „Scanorama“ šiemet pristato tris jaunosios Kinijos kartos režisierių darbus. Prieš pat režisieriaus mirtį nufilmuotas Hu Bo filmas „Ramiai sėdintis dramblys“ jau Berlyno kino festivalio metu buvo pastebėtas ir įvertintas dviem apdovanojimais. Kaip apie filmą išsireiškė kino kritikas Clarence Tsui, „Ramiai sėdintis dramblys“ prasidėjo mitu ir galiausiai pats juo tapo“. Beveik keturias valandas trunkantis filmas sukasi aplink keturis veikėjus, kurių vienintelis tikslas – aplankyti šiaurės Kinijoje esantį dramblį, kuris, kaip sakoma ramiai sėdi, nepastebėdamas aplinkinių žiaurumo. Lyginamas su Bela Tarro „Verkmeisterio harmonijomis“ (2000), Hu Bo debiutinis filmas apkeliavo daugelį prestižinių kino festivalių ir yra laikomas vienu ryškiausių šių metų filmu.

Šaltasis karas (Zimna wojna, 2018)

Už „Idą“ (2013) gavęs „Oskarą“ užsienio kalbos filmų kategorijoje, Pawelas Pawlikowskis šiais metais grįžta su Kanų kino festivalyje už geriausią režisūrą įvertintu „Šaltuoju karu“, laisvai paremtu režisieriaus tėvų gyvenimu. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje karų nuvargintoje Lenkijoje nauja komunistų valdžia įsako etnografams keliauti po atokiausius šalies kaimelius ir iš neprofesionalių atlikėjų suburti folkloro ansamblį. Vienam iš vadovų Viktorui (Tomaszas Kotas) į akis krenta šviesiaplaukė dainininkė Zula (Joanna Kulig), sužavinti savo atkaklumu ir ryžtu. Tarp šių dviejų įsiplieskia aistringa meilė, kuri pasirodo yra neįmanoma. Nespalvotai nufilmuotas filmas, panašiai, kaip ir ankstesnis režisieriaus kūrinys, įtrauks į savo vizualumu užburiančią istoriją.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks Vilniuje (lapkričio 8–25 d.), Kaune (lapkričio 15–25 d.), Klaipėdoje (lapkričio 16–22 d.) ir Šiauliuose (Lapkričio 22–25 d.).