7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dievas pabėgėlio kūne

Kornélis Mundruczó apie „Jupiterio mėnulį“

Nr. 19 (1256), 2018-05-11
Kinas
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“

Lietuvoje pradedamas rodyti vengrų kino ir teatro režisieriaus Kornélio Mundruczó filmas „Jupiterio mėnulis“ („Jupiter holdja“, Vengrija, Vokietija, 2017), kurio premjera įvyko pernai, pagrindiniame Kanų kino festivalio konkurse. Kanuose filmas sulaukė labai prieštaringų vertinimų. „Jupiterio mėnulis“ – septintas Mundruczó filmas. Pasakodamas istoriją, balansuojančią ties pasakos ir mokslinės fantastikos riba, režisierius rodo krizės apimtos Europos ateitį. Filmo veikėjas Arianas pašaunamas, kai bando pereiti sieną. Jis patenka į pabėgėlių stovyklą ir ten sužino turįs antgamtinių galių. Kai cinikas gydytojas supranta, kad Arianas gali levituoti, padeda jam pabėgti. Gydytojas įsitikinęs, kad gali gerai užsidirbti iš keisto atvykėlio, kurį ne vienas laiko angelu. Pateikiame reklaminiame filmo buklete išspausdinto interviu su režisieriumi fragmentus.

 

Ką reiškia filmo pavadinimas?

Vienas iš Galilėjaus atrastų Jupiterio mėnulių vadinasi Europa. Man rūpėjo, kad šis filmas būtų europietiška istorija, kad veiksmas vyktų krizę išgyvenančioje Europoje, taip pat ir Vengrijoje. Kartu ieškojau būdų, kad tai būtų ir šiuolaikinis mokslinės fantastikos pasakojimas. Nuo mažens esu šio žanro gerbėjas. Beje, tai matyti ir mano ankstesniuose filmuose, pavyzdžiui, „Baltasis Dievas“. Dar mane domino svetimumo klausimas: kas iš tikrųjų yra svetimas? Jupiteris gana toli, todėl galima kelti naujus klausimus, susijusius su tikėjimu, stebuklais, gebėjimu būti kitu. Norėjome ne kurti filmą apie pabėgėlius, bet pasinaudoti dabartine krize kaip naujo požiūrio į stebuklus kontekstu. Iš pradžių buvau sumanęs, kad veiksmas vyks ateityje, bet kol rinkau pinigus filmui, jis tapo tikrove. Ilgai ginčijomės, ar pabėgėlių tema nevirto pernelyg banalia, ir net ketinau atsisakyti aktualios ideologinės potekstės. Nuoširdžiai tikiu klasikinio meno, kuris veikia kaip vanduo betoną, idėja: vanduo naikina betoną lėtai ir nuosekliai. Faktais paremtas arba politinis menas man visada atrodė neįdomus, tad kurdami vis naujas scenarijaus versijas bandėme nutolti nuo temos aktualumo, pasinaudoti fabula ir kino kalba.

 

Ar projekto pradžia buvo svajonė skraidyti?

Vaikystėje viena mėgstamiausių mano knygų buvo Aleksandro Beliajevo „Arielis“, pasakojanti apie berniuką, kuris gebėjo skraidyti. Mane žavėjo antgamtinėmis galiomis apdovanotas personažas, tai, kaip jis skiriasi nuo kitų ir kokias tai sukelia pasekmes. Kuo vyresnis dariausi, tuo dažniau susidurdavau su tikėjimo klausimu. Visada atrodė, kad egzistuoja universalesnis ir kompleksiškesnis tikėjimas nei tas, susijęs su epocha, kurioje gyvename, ir kultūra, kurioje užaugome. Tikėjimas, galintis paveikti visus žmones, ypač mūsų laikais, kai atrodo, kad suvedinėjame sąskaitas su tradicine religija ar Dievu. Pakeitėme šias sąvokas pinigais ir sėkme, visur esančiu populizmo ir greito apdovanojimo dievuku. Kai pabėgėlių centre atsiranda žmogus, gebantis skraidyti, iškart reikia savęs klausti, kuo tiki, kuris iš personažų, skirtingai reaguojančių į šį reiškinį, yra artimiausias, ar apskritai tikime tuo, ką matome. Buvimas stebuklo akivaizdoje iš liudininko reikalauja užimti tam tikrą poziciją, būti aktyviam. Žinoma, „Jupiterio mėnulis“ – filmas apie pabėgėlius, bet taip pat ir apie Dievo paieškas ta prasme, kad būna akimirkų, kai susiduriame su absoliutu, arba paslaptimi. Arianas tai įkūnija – jis yra Dievas pabėgėlio kūne, kažkas, įgijęs angelo formą. Stebuklai niekad nevyksta ten, kur jų laukiame, ir gali būti, kad juos suprasime visiškai klaidingai.

 

„Jupiterio mėnulyje“ atsirado daug specialiųjų efektų.

Skraidymo fenomeną sunku parodyti be specialiųjų efektų, juk žmonės negali skraidyti. Turėjome jais naudotis, nors filmuojant pagrindinis herojus iš tikrųjų kiekvienoje scenoje buvo 30–40 metrų virš žemės. Specialieji efektai gali tapti tikra kūrybine erdve, tačiau blogai naudojami jie darosi pigūs, dirbtiniai. Šiame filme susitiko 35 mm kino juosta ir naujovės. 

 

Kokie Jūsų planai?

Svajoju apie Vladimiro Sorokino „Ledo“ ekranizaciją. Šis sumanymas vaikšto iš paskos jau dešimt metų, ir, regis, atėjo laikas. Tai būtų trilogijos apie tikėjimą, kurios pirmosios dvi dalys yra „Baltasis Dievas“ ir „Jupiterio mėnulis“, pabaiga.

 

Parengė K. R.

Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“
Kadras iš filmo „Jupiterio mėnulį“