7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Vis mažiau maišto?

Pavasarinio „Kino“ skaitymo malonumai

Nr. 11 (1248), 2018-03-16
Kinas

Naujame „Kine“ vyrauja maišto tema. Daugiausia dėmesio tradiciškai skirta šią savaitę prasidedančiam „Kino pavasariui“, tačiau jau festivalį pristatančiame Santos Lingevičiūtės straipsnyje maišto dvasia įvardyta kaip šiemet svarbiausia. Ją pabrėžia ir festivalio rengiama Jeano Vigo filmų retrospektyva. Anksti miręs, tik keturis filmus spėjęs sukurti prancūzas buvo garsaus anarchisto sūnus, tad ir Vigo filmuose akivaizdus pasipriešinimas buržuazinei rutinai, vartojimui, nuolankumą skiepijančiai švietimo sistemai. Vigo filmo „Atalanta“ pavadinimas skamba kaip burtažodis vis naujoms kinematografininkų kartoms. Naujame „Kine“ su Vigo ir retrospektyvos filmais supažindina Neringa Kažukauskaitė.

 

Apie maišto dvasią šių dienų kine rašo Dovilė Grigaliūnaitė. Ji analizuoja pastarųjų metų trumpo metražo, dokumentinius ir vaidybinius filmus, kurių režisieriai imasi sudėtingų temų, eksperimentuoja su kino forma arba personažais renkasi homoseksualus, translyčius asmenis. Abejoju, ar tik toks maištas, kai sistemai oponuojama pasirenkant sudėtingą formą ir kontroversiškas temas, įmanomas šių dienų kine. Gal tai tik šiuolaikinių režisierių saviraiškos būdas? Apie panašius filmus rašo ir Gediminas Kukta, žurnale pasidalijantis įspūdžiais iš šiemet Berlinalėje žiūrėtų „Forumo“ ir „Forum Expanded“ programų. Lukas Brašiškis Niujorke užrašė pokalbį su dokumentininku Benu Russellu, kuris, matyt, taip pat atitinka šiuolaikinio maištingo menininko apibrėžimą. Russellas kalba apie savo filmą „Sėkmė“, kurį filmavo Serbijos ir Surinamo šachtose. Narius Kairys pakalbino vieną įdomiausių nūdienos kino eksperimentuotojų Apichatpongą Weerasethakulą, kuris vasarį Vilniuje dalyvavo savo parodos ŠMC ir filmų retrospektyvos atidaryme. Živilei Pipinytei „Kino pavasario“ programoje rodomas Michelio Hazanaviciaus filmas „Manasis Godard’as“ tapo proga prisiminti maištingiausią Jeano-Luco Godard’o kūrybos periodą, kai jis tapo revoliucingos, 1968-ųjų dvasią išreiškusios „Dzigos Vertovo grupės“ dalyviu.

 

Rubrikoje „Iš arčiau“ Izolda Keidošiūtė supažindina su aktore Charlotte Rampling. Filmą „Hana“, už kurį aktorė rudenį buvo apdovanota Venecijos kino festivalio „Volpio taure“, skirta geriausiai aktorei, taip pat rodys „Kino pavasaris“. Rūta Birštonaitė praveria duris į naujausiu „Oskaru“ apdovanoto Guillermo del Toro vaizduotės laboratorijas ir labirintus. Jo filmą „Vandens forma“ recenzuoja Ilona Vitkauskaitė. Ramūnas Pronckus aptaria Martino McDonagh „Tris stendus prie Ebingo, Misūryje“, Gediminas Kukta – Joe Wrighto „Tamsiausią valandą“, Auksė Kancerevičiūtė – Andrejaus Zviagincevo „Nemeilę“, Aistė Račaitytė – Yorgoso Lanthimoso „Šventojo elnio nužudymą“, Mantė Valiūnaitė – Sergejaus Loznicos „Nuolankiąją“.

 

„Lietuvių filmotekos“ rubrikoje – Ringailės Renevytės ne vienus metus kurto Arūno Matelio dokumentinio filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ recenzija ir Jorės Janavičiūtės pokalbis su režisieriumi. Elena Jasiūnaitė kritiškai rašo apie Audriaus Juzėno „dovaną Lietuvos šimtmečiui“ (taip filmą pristato jo reklamuotojai) – vaidybinį „Pelėdų kalną“, prabilusį apie jaunų kauniečių likimus pokario metais. Įtariu, kad šis filmas paskatino ir Pipinytės feljetoną, kuriame ji tvirtina, kad Lietuvoje „trūksta filmų, kritiškai žvelgiančių ne tik į tikrovę, bet ir į vis labiau idealizuojamą praeitį. Filmų, kurių režisieriai patriotizmą suvokia ne kaip ideologinę deklaraciją.“

 

Giedrė Beinoriūtė atsisveikina su operatoriumi Audriumi Kemežiu (1973–2018). Beje, „Kvėpavimo į marmurą“, kurį Kemežys spėjo baigti, premjera taip pat vyks per „Kino pavasarį“.

 

Jūsų – Jonas Ūbis