Gegužės 6 d. Briuselio centre įsikūrusiame kino teatre „Cinema Nova“ prasideda Lietuvos kino programa, truksianti kiek ilgiau nei mėnesį.
Ši Briuselio kino salė yra gerbiama ir žinoma ne tik Belgijos, bet kitų šalių sinefilų. 1997 m. įkurta „Cinema Nova“ rodo tai, kas nepatenka į komercinių kino teatrų sales. Čia dėmesys nukreiptas į išskirtinius kino kūrėjus, nepažintas kinematografines teritorijas, specializuotas temines programas. „Cinema Nova“ išgarsėjo kaip vieta, kur rodoma įvairaus pobūdžio nepriklausoma audiovizualinė produkcija iš įvairių pasaulio kraštų. Ji Briuselyje tapo tikrų sinefilų susitikimų vieta, kurioje dažnai svečiuojasi įdomiausi kino žmonės iš viso pasaulio. Čia mielai savo filmus pristato ir bendrauja su žiūrovais net tie, kurie vengdami viešumos ir tuščio dėmesio kitur atsisako vykti.
Lietuvių kinas domina „Cinema Nova“ nuo pat veiklos pradžios. Pirmą kartą lietuviški filmai čia rodyti 1998 metais. Kas keleri metai čia rodomos naujos lietuviško vaidybinio ir dokumentinio kino programos, pristatomi filmų kūrėjai, akcentuojami tam tikri mūsų kino reiškiniai ar temos. Peržiūras lydi susitikimai, diskusijos, parodos ir kiti renginiai, padedantys giliau suvokti Lietuvos kino kontekstą. Toks išskirtinis dėmesys suteikia retą progą Belgijos sostinės publikai nuosekliai sekti Lietuvos kino raidą.
Šį kartą lietuviška programa prasidės naujausiu Šarūno Barto filmu „Ramybė mūsų sapnuose“, kurį pristatys režisierius su savo dukra Ina Marija Bartaite, abu jame suvaidinę ir pagrindinius vaidmenis. Beje, „Nova“ parodys ir šios jaunos aktorės debiutą kine – trumpametražį Barto filmą „Nieko nepraranda tik vaikai“ (2004).
Kartų dialogas – šiemet vienas iš lietuviškos programos akcentų. „Cinema Nova“ salėje pokalbiui apie tradicijų tęstinumą mūsų kine susitiks dar viena šeima – režisieriai Audrius Stonys ir Marija Stonytė. Bus parodyti ir jų sukurti dokumentiniai filmai: restauruoti ir skaitmenizuoti Stonio „Neregių žemė“ ir „Antigravitacija“ bei naujausias Stonytės „Kalnai kalnai“.
Kino kartų diskusiją ekrane pratęs jaunų režisierių trumpų filmų programa. Ji sudaryta iš filmų: Marijos Kavtaradzės „Man dvim keli“, Vytauto Dambrausko „Ryba“, Aistės Žegulytės „Nikodemas“, Dariaus Jarašūno „Aš, veteranė“ ir kt. Taip pat žiūrovai pamatys Giedrės Beinoriūtės dokumentinį filmą „Pokalbiai rimtomis temomis“, kuriame gilinamasi į rimtas, universalias bręstančio žmogaus problemas.
Kitas šiemetinės lietuviškos programos akcentas – Lietuvos kelias į Nepriklausomybę. Bus parodyti keli filmai šia tema. Vaidoto Digimo „Kelionė per Lietuvą“ perteiks užsieniečio žvilgsnį į besikeičiančią per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvą. Režisieriai Virginija Vareikytė ir Maxi Dejoie pristatys savo filmą „Aš už tave pakalbėsiu“, pirmiesiems „žaliųjų“ judėjimo herojams skirtą filmą „Žalieji muškietininkai“ Briuselyje parodys režisierius Jonas Ohmanas ir prodiuserė Teresa Rožanovska. Baltijos kelio ir kitus Nepriklausomybės kovų įvykius primins Arūno Matelio ir A. Stonio filmas „Baltijos kelias“ bei Agnės Marcinkevičiūtės, Gražinos Ručytės-Landsbergienės ir V. Digimo „Lūžis prie Baltijos“. Po šio dviejų filmų seanso pokalbiui „Nova“ sulauks išskirtinio svečio – profesoriaus Vytauto Landsbergio.