7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Mažose šalyse vyksta įdomūs kino kūrybos procesai

 

LiKA inf.
Nr. 15 (1121), 2015-04-17
Kinas Anonsai
Gražina Arlickaitė
Gražina Arlickaitė

 

Šių metų gegužės 30-oji kino kūrėjų kalendoriuose pažymėta ryškiai raudona spalva. Tą dieną bus teikiami „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Kol visi nekantriai laukia apdovanojimų ceremonijos, komisija pluša pasiraitojusi rankoves, nes norinčių būti nominuotais šiemet – rekordiškai daug.

 

Mažos šalies sindromas

Nuo pat pirmųjų žingsnių apdovanojimais „Sidabrinė gervė“ besirūpinanti komisijos pirmininkė, viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir tarybos narė Gražina Arlickaitė tikino, kad filmų kiekybė nebūtinai reiškia kokybę.

 

„Jei filmų būtų daug ir jie visi būtų geri, komisijai nekiltų problema išrinkti nominantus, – svarsto G. Arlickaitė. – Dabar priešingai. Būtent todėl, kad kiekybė neatspindi kokybės, komisija susiduria su sunkia užduotimi rasti tuos aukso grūdus, ieškoti kompromiso, svarstyti, kaip pateikti nominanto vardo vertus filmus.“

 

Pasak G. Arlickaitės, kalbėdama apie kokybę ir kiekybę ji nenori supriešinti komercinių ir autorinio kino kūrėjų: „Komercinis ir nepriklausomas, autorinis ar art house kinas – skirtingi dalykai. Ir vienus, ir kitus filmus galima padaryti gerai arba blogai. Mes juk kalbame apie kokybę... Jei komercinis kinas netapo geru komerciniu kinu – tai ir yra problema, bet ne tai, kad tokia rūšis egzistuoja ir konkuruoja su art house ir nekomerciniu kinu“, – savo nuomonę dėstė G. Arlickaitė.

 

G. Arlickaitė pabrėžia, kad ir mažose šalyse taip pat gimsta šedevrai: „Danija yra maža šalis, Olandija yra maža šalis... bet ar girdėjote kiną kuriantį daną ar olandą, kuris teisintųsi, kad yra iš mažos šalies? Ne. Jie sukuria filmus, apie kuriuos kalba visas pasaulis – nuo Europoje vykstančių apdovanojimų iki Amerikos. Maža šalis – ne pasiteisinimas. Lietuvių kino kūrėjai turėtų stebėti aplinką ir joje kurti. Juk mažose šalyse vyksta įdomūs procesai.“

 

Žinoma, lietuviško kino gausoje ji įžvelgia ir naudos: „Tai, kad filmų kasmet vis daugėja, sakyčiau, yra ir teigiamas pokytis. Pasibaigus kino paraiškų teikimui negaliu slėpti džiaugsmo, jog atsirado bene 12 stiprių studentų darbų. Tai tik pirmieji jų žingsniai kine, džiaugiuosi, kad padedame juos žengti. Taip pat šiais metais klesti ir dokumentinis kinas. Dokumentinių filmų pateikta net 11. Ilgametražių vaidybinių filmų situacija sunki... Kad ir kaip būtų, jei niekas visai nekurs, situacija bus dar prastesnė. Nes tik kuriant kiekybiškai kada nors bus daroma ir kokybiškai. Reikia tik turėt kantrybės.“

 

Komisijos darbas keičiasi kasmet

G. Arlickaitė pabrėžia, kad, gausėjant filmų, apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komisija privalo reaguoti ir į situaciją – ne tik rinkti vertus filmus, bet ir prasmingai juos sugrupuoti: „Komisija susiduria ir su kitomis problemomis, ne tik filmų kokybe. Pavyzdžiui, lietuviai šešerius metus kūrė ir pagaliau sukūrė ilgametražį animacinį filmą „Aukso žirgas“. Kokioje nominacijoje jis turėtų būti? Logiškai, animacinių filmų, tačiau tokiu atveju „Aukso žirgas“ varžytųsi su penkių, septynių ar dešimties minučių trukmės filmais. Nemanau, kad tai teisinga.“

 

G. Arlickaitė patikino, kad komisija iki balandžio 20 d. privalo pateikti galutinį verdiktą – kas bus nominuojamas, o kam vis dėlto reikia šiek tiek labiau pasitempti: „Komisija kasmet atsižvelgia į tais metais pateiktų filmų situaciją. Apdovanojimų nuostatai lankstūs ta prasme, kad leidžia komisijai dirbti savo darbą be trukdžių, išrinkti konceptualiausius ir verčiausius variantus.“

 

Europos kino apdovanojimai Lietuvoje?

G. Arlickaitė – dažna viešnia ir Europoje, ir už jos ribų rengiamuose filmų festivaliuose, apdovanojimuose bei renginiuose. Pernai gruodį ji lankėsi ir Rygoje įvykusiuose Europos kino apdovanojimuose (apdovanojimai rengiami vis kitoje Europos šalyje, o kas antrais metais – Vokietijoje). Tada Lietuvių kino akademijoje kilo klausimas, kodėl jų nesurengus Lietuvoje.

 

„Klausimas atviras: kodėl kaimyninės šalys gali surengti tokio lygio apdovanojimus, o mes – ne? Manau, viskas, ko reikia, – tai valia. Politinė, kino kūrėjų ir tiesiog valia norėti. Reikia nebijoti norėti daugiau. Ypač kai mūsų laukia tokia proga – 2018 metais švenčiamas valstybingumo šimtmetis. Manau, geresnės progos nei Lietuvos jubiliejus – nėra“, – sako G. Arlickaitė.

 

Komisija savo darbus baigs po 10-ies dienų. Tada ir paaiškės, kokius filmus tikrieji LiKA nariai apdovanos „Sidabrinėmis gervėmis“.

 

Aštuntieji lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ vyks gegužės 30-ąją. Tiesioginę ceremonijos transliaciją galima bus stebėti per LRT televiziją. Apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ pristato LiKA ir Lietuvos kino centras.

 

Žymos:
LiKA inf.,
Gražina Arlickaitė
Gražina Arlickaitė
2014 metų „Sidabrines gervės“ laureatai
2014 metų „Sidabrines gervės“ laureatai