Jude’as Law filmuosis Lynn Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“) vesterne „Jane Got a Gun“, nors iš pradžių planuota, kad pagrindinę filmo heroję Džein (Natalie Portman) įsimylėjusį plėšiką vaidins Michaelas Fassbenderis. Tačiau Fassbenderis negalėjo suderinti naujos „X-Men“ dalies ir Ramsay filmavimų. Filmas pasakos apie moterį, kurį ištekėjo už didžiausio miestelio bandito Bilo. Kai šis pradeda kariauti su savo klanu ir gauna aštuonias kulkas į nugarą, Džeinė nusprendžia, kad atėjo laikas iškeisti sijoną į kelnes ir įsigyti nuosavą pistoletą. Filmavimo data dar nepaskelbta.
Kanų kino festivalį atidarys „Didysis Getsbis“
66-ąjį Kanų kino festivalį atidarys naujausia Franciso Scotto Fitzgeraldo romano „Didysis Getsbis“ ekranizacija, kurią sukūrė Bazas Luhrmannas („Australija“). Pagrindinius vaidmenis sukūrė Leonardo DiCaprio, Tobey Maguire’as ir Carey Mulligan. Filmas bus rodomas ne konkurse, 3D formatu. 1925 m. parašytas romanas buvo ekranizuotas ne kartą. Iki šiol populiariausia 1974 m. Jacko Claytono kino versija, kurioje pagrindinius vaidmenis kūrė Robertas Redfordas, Mia Farrow ir Bruce’as Dernas. Ne vienus metus filmas laikytas ir retro stiliaus kine etalonu.
Lenkų kino akademijos apdovanojimai
Lenkų kino akademija paskyrė „Auksinius erelius“. Neseniai vykusioje ceremonijoje dominavo Marcino Krzyształowicziaus „Žmogaus medžioklė“ („Obława“). Jis gavo keturias statulėlės – už geriausią filmą, kostiumus, garsą bei operatoriaus darbą (Arkadiuszui Tomiakui). Už geriausią vyro vaidmenį „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Maciejus Stuhras, suvaidinęs Władysławo Pasikowskio filme „Derlius“. Geriausia aktore tapo Agnieszka Grochowska už vaidmenį Filipo Marczewskio filme „Be jokios gėdos“. Geriausiu režisieriumi pripažintas Romanas Polanskis. „Auksinis erelis“ jam atiteko už filmą „Kivirčas“. Už geriausią scenarijų apdovanotas Wojciechas Smarzowskis („Kelių policija“). Geriausių antrojo plano vaidmenų apdovanojimai atiteko Arkadiuszui Jakubikui („Kelių policija“) ir Joannai Kulig („Jos“). Geriausio scenografo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Allanas Starskis („Derlius“). Geriausio europietiško filmo „Auksinis erelis“ paskirtas Michaelio Haneke’s „Meilei“. Metų atradimu tapo muzikantas Michałas Urbaniakas už vaidmenį filme „Mano dviratis“. Geriausio dokumentinio filmo „Auksinis erelis“ atiteko Jaceko Bławuto „Virtualiam karui“. Publikos apdovanojimą pelnė Leszeko Dawido filmas „Esi Dievas“. „Auksiniu ereliu“ už kūrybos nuopelnus apdovanota aktorė Danuta Szaflarska (g. 1915), meninę karjerą pradėjusi Vilniuje 1939-aisiais.
Rusijos slaptosios tarnybos veikia rusų kiną
JAV leidžiamas žurnalas „Foreign Policy“ mano, kad Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) įgijo tokią pat įtaką rusų kinui, kokią sovietų kinui turėjo KGB. Ta nuomonė pagrindžiama konkrečiu režisieriaus ir „Mosfilmo“ koncerno generalinio direktoriaus Kareno Šachnazarovo pavyzdžiu.
Kai Šachnazarovas sužinojo, kad yra nominuotas FSB premijai, jis panoro mandagiai atsisakyti apdovanojimo, kuris Maskvoje ironiškai vadinamas „KGB Oskaru“. Tačiau režisierius priėmė premiją ir net pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, kad valstybei ir kino verslui reikia dirbti kartu.
FSB tapo įtakinga Rusijoje po to, kai jos buvęs direktorius Vladimiras Putinas 2000-aisiais tapo šalies prezidentu. Dar 2001 m. FSB pradėjo finansuoti rusų detektyvus ir filmus apie šnipus. Pirmosios FSB premijos kino režisieriams, aktoriams ir rašytojams buvo įteiktos 2006 metais. Iškilmės vyko liūdnai pagarsėjusiuose FSB rūmuose Lubiankos aikštėje. Šios premijos – tai atgaivintos KGB premijos, kurios buvo skiriamos menininkams 1978–1988 metais.
Nors ir Vakaruose specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su kino žmonėmis – ne naujiena, o išėję atsargon agentai dažnai dirba vieno ar kito filmo konsultantais, FSB bendradarbiavimo su kinu formos vis labiau primena KGB. FSB finansuoja ir prodiusuoja filmus nuo pradžios iki pabaigos. Vienu ryškiausių ir ambicingiausių pavyzdžių, pasak žurnalo, galėtų būti filmas „Asmeninis numeris“ („Ličnyj nomer“, 2004), kuriame pabandyta naujai interpretuoti ir perrašyti vieną siaubingiausių naujosios Rusijos istorijos įvykių – įkaitų užgrobimą teatre vykstant spektakliui „Nord-ost“. Pasak visuomeninės organizacijos „Memorial“ eksperto Aleksandro Čerkasovo, filmas buvo sukurtas tam, kad pateisintų FSB nusikaltimus – ir tuos buvusius, ir būsimus.
Didžiausios Rusijos kino studijos direktorius Šachnazarovas tai stebėjo nuolankiai, neslėpdamas biudžetinio pragmatizmo. Jo žodžiais: „Mūsų šalis visada buvo valdoma iš viršaus. Tai mūsų mentalitetas, mūsų istorinis likimas. FSB pinigai nesiskiria nuo „Disney“ pinigų, o „Mosfilmo“ padėtis ne tokia, kad atsisakytų rėmėjų.“
Šachnazarovo darbo kabinete kabo nuotrauka, kurioje režisierius nusifotografavęs kartu su Putinu. Pirmas dvi prezidento kadencijas Putinas labiau rūpinosi televizijos kontrole. Pasak Šachnazarovo, „dabar Putinas mano, kad kinas svarbus ne tik kaip pramonės šaka, bet ir kaip ideologinis valstybės įrankis“. Režisierius buvo vienu Putino patikėtinių vykstant 2012 rinkimų kampanijai. Per FSB premijų teikimą jis sėdėjo šalia tarnybos direktoriaus. Premija Šachnazarovui įteikta už filmą „Baltas tigras“. Apie Antrąjį pasaulinį karą pasakojantis filmas gavo ir Rusijos kino akademijos geriausio metų filmo „Auksinį erelį“, buvo pristatytas nuo Rusijos „Oskarui“.
1952 m. gimęs Šachnazarovas kine debiutavo 1980 metais. Jis – populiarių filmų „Mes iš džiazo“ (1983), „Žiemos vakaras Gagruose“ (1985), „Kurjeris“ (1986) autorius. Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ metais Šachnazarovas sukūrė politinę fantasmagoriją „Zero miestas“ (1988), 1991-aisiais – filmą apie caro Nikolajus II ir jo šeimos žudynes „Caro žudikas“.
