7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Banano mįslė

Vertimas skirtas parodai „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ Kauno M. Žilinsko galerijoje

Nr. 16 (1253), 2018-04-20
Fotografija
Natalia LL, „Vartotojiškas menas“ (Consumer art). 1972 m.
Natalia LL, „Vartotojiškas menas“ (Consumer art). 1972 m.

Šiuolaikinio meno centras Torunėje (Lenkija) „Znaki Czasu“ kartu su galerija „Meno parkas“ pristatė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje žymios lenkų menininkės retrospektyvinę parodą „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ (kuratorius – Mateusz Kozieradzki). Ta proga spausdiname ištrauką iš Adamo Mazuro pranešimo „Komunizmas, feminizmas ir fotografija. KwieKulik, Natalios LL ir Zofios Kulik legendinių kūrinių lyginamoji studija“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Pirmyn: moterys fotografijoje“ („Fast Forward: Women in Photography“) Nacionalinėje dailės galerijoje 2017 m. lapkritį.

 

1972–1974. Natalia LL: „Vartotojiškas menas“ („Consumer Art“)

Kaip prisimena Natalia Lach-Lachowicz, gimusi 1937 m.: „Sugebėjimo sugerti išorinį pasaulį slėpinys man atsiskleidė taip intensyviai, kad, pradedant 1972 m., visą savo meną skyriau vartojimui konceptualiai apžaisti. Žinoma, tas vartotojiško meno įnoringumas buvo savotiškas išsityčiojimas iš brandaus konkretumo pasaulio, taigi bananus paklusnioje ir žavingoje burnoje mūsų klastinga vaizduotė galėjo transformuoti į glamonių geidžiančias varpas.“ (Natalia LL, „Galvos teorija“ („The Theory of the Head“), EXIT, nowa sztuka w Polsce // New Art in Poland, Kwartalnik No. 6, 1991 m. birželio–liepos mėn., nataliall.com/en/the-theory-of-the-head-1991/)

Daugybėje nespalvotų, spalvotų nuotraukų ir vaizdo filmų, sudarančių „Vartotojiško meno“ seriją, sukurtą tarp 1972 ir 1975 m. Natalijos LL slapyvardžiu, paprastai rodoma jauna moteris, arba kartais – dvi jaunos moterys, vartojanti(-čios) tokius maisto produktus, kaip įvairių rūšių dešrelės, bananai arba pieniški drebučiai. Prisiminus faktą, kad tuo laikotarpiu, vyraujant komunistinei ekonomikai, šios prekės žymėjo prabangą ir buvo griežtai kontroliuojamos, turime pakankamai priežasčių „Vartotojišką meną“ laikyti labai neįprastų įvykių, veikiau reiškiančių svajones nei realybę, dokumentavimu. Tuo ši serija skiriasi nuo ankstesnės „Intymios fotografijos“ („Intimate Photography““, 1971) – kartu ir grafiškos, ir proziškos lytinių santykių dokumentacijos.

 

Tačiau, kalbant apie „Vartotojišką meną“, čia ji neturėjo omenyje pornografijos sublimavimo ar net pačių pagrindinių prekių kontroliavimu pagrįstos politinės sistemos kritikos (Anna Hekmat, Adam Mazur, „Savo tapatybės nustatymas“ („Self-Identification“), esė apie parodą, vykusią 2017 m. rugsėjo 1–24 d. Varšuvos Forto Fotografijos institute (Fort Institute of Photography in Warsaw), instytutfotografiifort.org.pl/en/exhibitions/self-identification).

 

Natalia LL yra laikoma feministinio meno pioniere Lenkijoje, o jos kritika patriarchatui greitai sulaukė už geležinės uždangos gyvenusių menininkių, aktyvisčių ir teoretikių reakcijos. Falo formos bananai ir Vienos dešrelės seksualiai patrauklių jaunų moterų rankose ir burnose išreiškia erotinį malonumą, kuris, kaip sakė Gislind Nabakowski, yra susijęs su palaimos (pranc. jouissance) išlaisvinimu. Nors Natalia LL save apibūdina kaip konceptualią menininkę, jos „Vartotojiško meno“ serijoje nesunku išskirti popmenui būdingą ironišką atstumą ir jaukų malonumą, o kūno meno (angl. body art) kūrinių serijoje – susižavėjimą kūniškumo tyrinėjimais. Ji buvo susijusi su Vroclave įsikūrusiu PERMAFO kolektyvu (grupės pavadinime sužaista žodžiais permanenta fotografia – permanentinė fotografija; šis kolektyvas, vadovavęs galerijai ir leidęs savo žurnalą, aktyviai veikė XX a. 8-ajame dešimtmetyje) ir, vykdant Natalijos LL nuolatinės fotografijos programą, jaunos moterys, kurias ji pasitelkė kaip modelius savo darbams, dažnai pačios buvo publiką įtraukiančio performanso meno pirmtakės.

 

Aštuntojo dešimtmečio viduryje menininkės sukurtuose užrašuose taip pat apmąstomas spalvotos fotografijos naudojimas. Laikui bėgant, ji ima naudoti rafinuotą monochrominę spalvą – tarp geltonos ir violetinės. Tokios spalvos sukurtos būtent 1974 m. „Vartotojiško meno“ projekto nuotraukoms. Tai šeši portretai, kuriuose vaizduojama viena moteris. Jie išdėstyti dviem stulpeliais ir trimis eilėmis, o kiekvieno iš jų formatas yra beveik kvadratinis stačiakampis, kurio horizontalios plokštumos sudaro ilgesnes puses. Kiekvienoje iš nuotraukų stambiu planu nufotografuota šviesiaplaukė pozuotojos galva, centruojant įdėta baltame fone.

 

Modelio makiažas išraiškingas: lūpdažis, „padūmavusios“ akys, dailiai išpešioti ir pieštuku paryškinti antakiai. Jos lygių kirpčiukų galai krenta ant kaktos kaip tik virš antakių. Vešlios plaukų sruogos – išilgai palei visą veidą. Kartu visa tai prideda išraiškingumo gana gražiam, nors ir vidutiniškam jos veidui. Nuotraukos rėmelis gana ankštas. Matyti kaklo dalis, tačiau viršugalvis atsidūręs už kadro kartu su likusiais plaukais, kuriuos mėginta sušukuoti į kažką primenančią aukštą šukuoseną.

 

Panašiai matyti tik pusė banano, kurį moteris laiko sulig burna. Galingas, nesikeičiantis apšvietimas pašalina visus šešėlio pėdsakus, išlygina modelio veidą. Kiekvienoje iš šešių nuotraukų jos išraiška yra šiek tiek kitokia: burna pražiota ar sučiaupta, kartais ji iškišusi liežuvį, kartais šypsosi, kartais įdėmiai žiūri į objektyvą, arba jos akys yra užverstos aukštyn ar užmerktos. Kartu kadrai išdėstyti taip, kad nuotrauka, kurioje žiūrima į viršų, ir ta, kurioje akys užmerktos, sudarytų atitinkamai viršutinės eilės kairę ir dešinę puses. Tai reiškia, kad vaizdai, sudarantys šią fotografijos šachmatų lentą, lieka autonomiški, o ne palaiko kokį nors santykį vienas su kitu.

 

Visas darbas yra veikiau tipologiško pavidalo nei panašus į vaizdų seką su filmui būdingu naratyvu. Priešingai nei kitose „Vartotojiško meno“ serijos fotografijose ir nepaisant serijos pavadinimo, šia seka nėra vaizduojamas faktinis valgymo veiksmas. Pozuotoja žaidžia su bananu, šis lieka nesugadintas ir sveikas, nors jo žievė ir šiek tiek nulupta: tik XXI a. pradžioje drovieji kritikai ėmė sieti tokius vaizdus su oraliniu seksu. Kaip sako Gislind Nabakowski, ši asociacija su pornografija – kad ir kokia nusidėjėliška ji būtų komunizmo ir katalikų fanatiškumo kontekste, kalbant apie lytiškumą, – nukreipia dėmesį nuo paties vizualaus pranešimo. Kaip ir ankstesniuose dokumentiniuose kūriniuose, kur vaizduojami seksualiniai santykiai, kaip 1968–1969 m. „Intymiuose įrašuose“ („Intimate Registrations“), ir naudojamas tekstas, kaip „Natalia ist sex“ (1974 m.), Natalios Lach-Lachowicz kūriniai – nors jiems ir netrūksta humoro – gali būti laikomi pagrindinių ir net stereotipinių vizualinių kodų kritine analize.

 

Savo reikmėms išnaudodama skopofilišką malonumą, susijusį su vyriška esybe, Natalia LL buvo pripažinta legendinių feministinio meno kūrinių pirmtake ir autore. Laikui bėgant, jos požiūris į feminizmą tapo sudėtingesnis. 1994 m. interviu su meno istorike ir kritike Wieslawa Wierzchowska ji sakė: „Tam tikra prasme esu priartėjusi prie feministinio judėjimo, nors suprantu ir tą faktą, kad feministinė ksenofobija yra ne tiek moters išlaisvinimas, kiek jos įkalinimas makšties ir gimdos gniaužtuose. Būdama viena iš suskaidytos visumos pusių, moteris gali rasti pasitenkinimą tik su trūkstama puse, kitaip tariant, vyru.“ (Apie meną ir erotiškumą. Natalią LL kalbina Wiesława Wierzchowska, 1994 m. liepos 9 d., išspausdino Galeria Arsenał, Balstogė, parodos kataloge 1995 m.; nataliall.com/en/on-art-and-erotism-interview-given-by-natalia-ll-to-wieslawa-wierzchowska-1994/). O atsakyti į klausimą, ar – ir kokiam žmogui – bananą valgančios blondinės nuotrauka kelia asociacijų su feliacija ir ar tai yra gerai, tikrai ne taip paprasta.

 

Vertė Aleksandra Fominaitė

Paroda veikia iki balandžio 22 d.

M. Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas)

Dirba antradieniais–sekmadieniais 11–17 val., ketvirtadieniais 11–19 val.

Natalia LL, „Vartotojiškas menas“ (Consumer art). 1972 m.
Natalia LL, „Vartotojiškas menas“ (Consumer art). 1972 m.
Natalia LL, „Vartotojiškas menas“, kadras iš videodarbo. 1972 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Vartotojiškas menas“, kadras iš videodarbo. 1972 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
 Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Taip“.  2017 m.; „Gamtoje“, 1970 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Taip“. 2017 m.; „Gamtoje“, 1970 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL ir Guglielmo Achille Cavellini. Performanso dokumentacija, Vespasiano Šventykla, Breša, Italija. 1979 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL ir Guglielmo Achille Cavellini. Performanso dokumentacija, Vespasiano Šventykla, Breša, Italija. 1979 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Paniškos galvos“, bronza, autoportretas, intervencijos. 1990 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Paniškos galvos“, bronza, autoportretas, intervencijos. 1990 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Platoniškos formos A, E, J, M, N“. 1990 m.; „Intymi sritis“, instaliacija, 1970–1971 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Platoniškos formos A, E, J, M, N“. 1990 m.; „Intymi sritis“, instaliacija, 1970–1971 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Eschatologinis kraštovaizdis“. 1990 m.; „Laisvės paukščiai“. 1999–2000 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Eschatologinis kraštovaizdis“. 1990 m.; „Laisvės paukščiai“. 1999–2000 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi esu)“ ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Žlugimas – vizijų galva I, II, III, IV, V“, fragmentas. 1990 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Natalia LL, „Žlugimas – vizijų galva I, II, III, IV, V“, fragmentas. 1990 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.