Grupinė paroda „svetainė | virtuvė | miegamasis“

Vasario 10 d. VDA galerijoje „Artifex“ atidaroma paroda „svetainė | virtuvė | miegamasis“ (Ieva Penčilaitė, Ineta Ignatavičiūtė, Unė Labutytė). Paroda veiks 2026 02 10–02 27.

Svetainė, virtuvė, miegamasis – erdvės, kurios kvestionuoja santykį tarp to, kas vieša, ir to, kas intymu. Prisvilę puodai, nepaklota lova ar nebaigti pokalbiai yra tokia pat namų tikrovės dalis kaip ir tvarkingai sustatytos kėdės svečiams. Tekstilė nuo seno lydėjo namų buitį, veikdama kaip viena žmogui artimiausių medijų, siejančių kasdienybę. Ji šioje parodoje tampa tarpininke tarp kūno, daikto ir erdvės.

Trys jaunosios kartos tekstilininkės apmąsto kiekvieną iš šių erdvių ir perinterpretuoja kasdienybės objektus intymumo plotmėje. Parodoje nesiekiama įtikinti žiūrovo namų aplinka, o perteikiama fragmentuota jos realybė. Svetainė, virtuvė ir miegamasis tampa ne tik buitiniais kambariais, bet ir kiekvienos asmeniniu, atviru tyrimo lauku. Ieva Penčilaitė nagrinėja svetainę kaip tarpinę erdvę – jungtį tarp privataus ir viešo, atskleisdama šeimos archyvinę fotografiją ir jos interpretaciją. Pasirinkta nuotrauka sąmoningai pabrėžia technologinius atsitiktinumus ir mėgėjiško fotografavimo procesą, iš kurių ryškiausias – raudonų akių efektas. Instaliacijoje šis efektas veikia ne kaip trūkumas, bet kaip savotiška to laikotarpio kasdienos romantika. Ineta Ignatavičiūtė kūrinių serijoje analizuoja virtuvę, ypatingą dėmesį skirdama buitinės aplinkos kasdienybei. Pasikartojantys ritualai siejami su virtuvės objektais, kurie išryškėja kaip savarankiški estetiniai elementai, atveriantys subtilią geometriją ir paslaptį, o tarp jų kuriama reikšminga tylos pauzė tampa esmine struktūros ašimi. Unė Labutytė miegamajame, intymiausioje namų erdvėje, žaidžia su privatumo ribomis, kuriose atsiveria žmogaus pažeidžiamumas. Tai vieta, kur kasdienybės sakralumas įgauna stipriausią išraišką. Tačiau perkeltas į galerijos kontekstą jis yra desakralizuojamas. Kūrinys atskleidžia intymumo ribas, paribius ir užribius.

Būtent tekstilė namų aplinkoje tampa jautriausiu šių ribų liudininku ir kelia klausimą, kas yra intymumas šiandien. Ar jis vis dar telpa tik į uždarą namų erdvę, ar persikelia į viešąją sferą? Ar galima išviešinti tai, kas iš prigimties yra skirta tik sau? Ar galerijoje kasdienybė išlieka tokia pati, ar ji tampa tik vaizdu – stilizuotu pasakojimu? 

Ineta Ignatavičiūtė (g. 2002) – jaunosios kartos kūrėja. 2025 m. baigė bakalauro studijas VDA Kauno fakultete, šiuo metu tęsia magistrantūrą Tekstilės meno ir medijų programoje. Kūryboje autorei svarbūs laiko ir erdvės paviršiai, talpinantys prarastus ir kartu atrandamus pasakojimus, kūno atmintį bei prisilietimus, suteikiančius objektams juntamą trimatį kaitos buvimą. Kūriniai, reflektuojantys namų buities ir būties objektus, priartina prie moteriškos esybės, kasdienybėje atsiveriančios per tylų kūno ir medžiagos santykį.

Unė Labutytė (g. 2003) – jaunosios kartos kūrėja, šiuo metu studijuojanti VDA Kauno fakultete, Tekstilės ir mados bakalauro studijų programoje. Naudodama tekstilę ir fotografiją, ji nagrinėja įvairias intymumo formas, šiuolaikinės meilės, moters vaizdavimo ir santykių temas. Maišydama meditatyvias tekstilės technikas ir provokuojančius konceptus, ji kuria kontrastingus vizualinius pasakojimus, kurie rodo šiuolaikinio žmogaus jausenas. 

Parodos atidarymas | vasario 10 d. 18 val. VDA galerijoje ARTIFEX (Gaono g. 1, Vilnius)

Paroda yra SU-MENĖK programos dalis.