Naujos parodos Šiaulių dailės galerijoje

Girmanto Rudoko personalinė koliažo darbų paroda „Epizodai“

Gruodžio 19 d., penktadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Girmanto Rudoko koliažų paroda „Epizodai“. Paroda veiks iki 2026 m. sausio 17 d.

Esu Girmantas Rudokas, panevėžietis, todėl Panevėžio praeities ir dabarties istorija bei vaizdai gyvena manyje ir skatina domėtis aplink vykusiais bei tebevykstančiais pokyčiais. Mano vaikystės namas stovi šalia pagrindinės miesto aikštės – dabartinės Laisvės aikštės, todėl daugelis įsimintinų mano gyvenimo akimirkų prabėgo greta Juozo Miltinio dramos teatro, Senvagės, autobusų stoties ir Nevėžio upės pakrančių. Teko matyti, kaip buvo statomas Juozo Miltinio dramos teatras, kaip formavosi dabartinis Senvagės vaizdas.

Miesto centre buvo įsikūrę daug barų ir kavinių: „Aguonėlė“, „Pavasariukas“, „Grill baras“, „Nevėžiukas“, „Seklyčia“, „Ąžuoliukas“. Visas miesto centro šurmulys formavo mano, kaip panevėžiečio, mentalitetą. Gyvenau ir tebegyvenu šiame miesto bruzdesyje.

Šiuo metu dirbu dėstytoju Panevėžio kolegijoje ir kuruoju parodas Panevėžio kultūros centre, todėl ir vėl Laisvės aikštė bei Senvagės aplinka yra pagrindinė mano, jau dabartinio žmogaus, buvimo vieta – čia kasdien vaikštau ir naujais pavadinimais pavadintose kavinėse geriu kavą. Manau, kad tiek kintanti ir modernėjanti miesto centrinė aikštė, tiek anksčiau gyvenę ir savo veikla užsiėmę miestiečiai vienaip ar kitaip formavo ir vis dar aktyviai formuoja mano mylimo miesto veidą.

Mane savitai veikia ši kaita – stebiu miesto transformaciją, pažįstamų ir nepažįstamų miestiečių gyvenimą, kasdienį miesto šurmulį, pats esu viso to dalis. Suvokiu, kad šis mano stebėjimas yra tik epizodinis, nes miesto transformacija vyksta ir vyks nuolat.

Parodai sukurtą paveikslų ciklą pavadinau „Epizodai“. Mano darbai tiek filosofine, tiek fizine prasme sudėlioti iš mano paties ir gimtojo miesto gyvenimo tėkmės fragmentų. Koliažuose rėmiausi senojo Panevėžio fotografijomis ir, savaip jas interpretuodamas, formavau meninius sprendimus. Siekiau perteikti praeities, dabarties ir galbūt ateities subjektyvias vizijas.

Koliažams panaudojau sugadintų, laiko nurašytų knygų lapus, nepavykusių grafikos darbų atspaudus bei makulatūrai skirtą popierių. Mano koliažai prisotinti architektūrinių vaizdinių elementų, kurie sąveikauja su kadaise gyvenusių ir šiandien gyvenančių žmonių bei alegorinių gyvūnų figūromis.

Norėčiau, kad stebėdami ir analizuodami mano darbus Šiaulių miesto – ir ne tik – gyventojai dažniau pažvelgtų į savo miesto istoriją menančius pastatus, juos saugotų ir brangintų, prisimintų miesto vaizdą bei jo savastį formavusius ir formuojančius žmones. Taip pat – prisimintų savo gimtuosius miestus ir miestelius. Kartu per mano koliažus susipažintų ir su Panevėžio miestu.

 – Girmantas Rudokas

Tomo Rudoko kūrybos paroda „RRR“

Gruodžio 19 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Tomo Rudoko kūrybos paroda „RRR“.

Paroda veiks iki 2026 m. sausio 17 d.

Apie parodą

„RRR“ parodos pavadinimas išsišifruotų kaip Revizija, Rekonstrukcija, Reprezentacija. Kartais ateina noras peržiūrėti savo anksčiau sukurtus paveikslus, pasidaryti tam tikra reviziją, po kurios atsiranda nepasitenkinimas tuo, ką darei prieš du ar tris metus. Todėl tenka imti į rankas teptuką ir ant senų drobių užtapyti naujai. Tokie pertapyti darbai ir sudaro didesnę dalį šios parodos ekspozicijos. Nežinau, ar po kelerių metų jų nepertapysiu dar syki, bet šiuo metu, tai yra tas kūrybinis rezultatas kuris mane, kaip kūrėją pilnai tenkina.

Savo kūrybos etapą įvardiju kaip „konkretumą abstraktume“. „Nutapytuose paveiksluose išlikau tvarkingas ir disciplinuotas. Visiems gerai atpažįstamos geometrinės formos drobėse „susidėliojo“ į tam tikras spalvines kompozicijas, kuriose abstrakčios formos sukuria tam tikrą asociatyvų vaizdą. Darbuose  bent jau man taip atrodo, vyksta konkretaus ir abstraktaus sandūra. Abstrakčios formos dėliojasi į asociatyvius vaizdus, kurie laukia atpažinimo.

– Tomas Rudokas

Apie menininką

Tomas Rudokas (g. 1968 m. Panevėžyje) – grafikas, tapytojas ir pedagogas. 1975–1986 m. mokėsi Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinėje mokykloje (dabar – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija). 1986–1993 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute.

Nuo 1994 m. dirba mokytoju Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje. Nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o nuo 2003 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas.

Menininkas rengia personalines parodas, taip pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienyje.

Žanetos Jasaitytės–Bessonovos kūrybos paroda „Paslapčių užribiai“

Gruodžio 19 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Žanetos Jasaitytės–Bessonovos kūrybos paroda „Paslapčių užribiai“. Paroda veiks iki 2026 m. sausio 17 d.

Parodoje autorė pristatys naujausius savo kūrinius, kurie šiuo metu yra kūrybiniame procese. Tai – objektai ir grafikos technikomis sukurti kūriniai. Parodos idėja –  itin atviras pokalbis su žiūrovu. Autorė pakels užsklandą intymiam savęs pažinimui, kuris pasiekiamas tik per ilgus metus ar net visą gyvenimą trunkančius ieškojimus. Čia stebimas ėjimas – vienumoje, kartu su kažkuo – dviese, šeimoje ar bendruomenėje per skirtingus laiko segmentus, nuolat iškylant klausimams, į kuriuos ne visuomet randamas atsakymas. Visa tai – apie ieškojimą ir atradimą. Kaip neišvengiamą, natūralų žmogaus ėjimo per gyvenimą procesą. Autorė šią temą analizuoja per savo asmeninę prizmę. Jos santykį su savimi ir su išoriniu pasauliu, kuriame ji funkcionuoja kaip moteris, motina, menininkė. Apie kasdienybę, rutiną ir apie sąlytį su gamta, kuris savotiškai kompensuoja trūkstamas gyvenimo dalis – laisvę, nepriklausomybę,  švelnumą ar meilę, tiesiog – unikalų išgyvenimą ar trumpą užsimiršimą.

Autorės kūriniai – įvietinti gamtos kūnai – debesų sklinktys, jų pareidolijos, siekiančios horizontus. Grafikos atspauduose bus kuriamas balansas tarp vėjo, dangaus, horizonto ir žemės. Šiuose kūriniuose perteikiamas debesų judėjimas – tarsi prabėganti akimirka nupūsta grakščiomis grafikos linijomis.

Tai – suokalbis su gamta, kuris ne tik papildo, bet ir gerokai praturtina mūsų kasdienybę. Paroda – apie tai, kas šalia, kas atsitinka ar gali atsitikti kiekvieną dieną. Tačiau reikia tai pastebėti. Siūlymas stabtelti, nors trumpam ignoruoti rutiną – įsipareigojimus, nuolatinį bėgimą ir atviru žvilgsniu apsidairyti.

– Danguolė Ruškienė