Vilniaus Tumo galerijoje (Užupio g. 28) atidaryta Ganoje gyvenančio menininko Pabi Danielio (g. 1999) personalinė paroda „Sartorial Architectures“ (liet. „Siūtinės architektūros“). Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Pabi Danielis priklauso naujai Vakarų Afrikos tapytojų kartai, kuri meno kalba perrašo kolonijinės istorijos ir juodaodžių reprezentacijos struktūras. Jo kūryba tyrinėja, kaip kultūrinė atmintis persiduoda per kūną, audinį ir vaizdinį – kaip architektūros ir mados formos tampa politinėmis konstrukcijomis.
Naujausiuose Pabi Danielio kūriniuose žmogaus portretas išskleidžiamas kaip daugiasluoksnė konstrukcija – tyrinėjamas kaip erdvė, kurioje susilieja mada ir architektūra – ne tik estetinės struktūros, bet ir politiniai bei kultūriniai karkasai. Kūnas čia suvokiamas kaip architektūra, o drabužiai – kaip būdai mąstyti ir gyventi. Brutalistinių miestų geometrija jungiasi su Ganos Adinkra simboliais, kur audinys tampa laiko ir atminties struktūra. Drabužiai vienu metu yra ir šarvas, ir pažeidžiamumas: jie liudija apie kontrolę, discipliną, prisitaikymą, tačiau taip pat ir apie pasipriešinimą.
Pasak menininko Pabi Danielio, paveiksluose vietoje žmogaus akies švyti pusmėnulio formos ideograma, primenanti akanų kalbos Adinkra simbolį „Nipa“, reiškiantį žmogiškosios prigimties dvilypumą. Pusmėnulis tyrinėjamas kaip liminalumo simbolis – riba tarp Vakarų klasikinių tradicijų ir Afrikos vizualinių filosofijų. Tuo pačiu jis yra ir žaizda, ir kompasas, kritikuojantis kolonijinį žvilgsnį, žmones redukuojantį iki vartotojiškų objektų, tyliai šnabždantis apie lanksčią protėvių prigimtį ir primenantis, kad net griežčiausiose sistemose yra plyšių, pro kuriuos veržiasi šviesa.
Paveiksluose žmogaus oda tirpsta tankiuose, beveik topografiniuose impasto sūkuriuose. Pasak menotyrininkės, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tyrėjos Karinos Simonson, parodoje žiūrovas neišvengiamai susiduria su klausimu: ar tai nudirta veido oda? Ar išmėsinėtas audinys? Ar išdurta akis? Būtent ši abejonė suardo patogų žiūrėjimą ir priverčia pasilikti paveiksle ilgiau. Menotyrininkė siūlo Afrikos mene nebeieškoti egzotiškos „atgaivos“, o priimti Pabi Danielio pakvietimą stabtelti ir įsižiūrėti į jo darbus giliau. Jie reikalauja ne pasyvaus grožėjimosi, o santykio su istorija ir kūnu, kuriame įrašyti tiek traumos, tiek išlikimo, tiek kūrybos kodai.
Paroda kelia klausimą ne tik apie estetiką, bet ir apie kultūrinės atminties architektūrą:
Kas siuva jos audinį? Kas išardė siūles? Kas jas šiandien vėl jungia? Ar mada yra individuali išraiška, ar kolektyvinis šarvas? Ar architektūra formuoja kūną, ar kūnas kuria architektūrą?
Pabi Danielis aktyviai dalyvauja tarptautinėje meno scenoje – jo darbai buvo eksponuojami Londono, Paryžiaus, Akros ir Vilniaus galerijose. 2022 m. jis surengė personalinę parodą „When I Close My Eyes“ Ed Cross Fine Art galerijoje Londone, o 2024 m. jo kūriniai pristatyti „ArtVilnius’24“.
Paroda veiks: 2025 10 30 – 2025 11 30
Adresas: Užupio g. 28, Vilnius (Tumo galerija)