Kūno animacijoje ir šiuolaikinio meno akistata didžiojoje Sapiegų rūmų parodoje „Atbuli griaučiai“

Balandžio 4 d. 18 val. Sapiegų rūmuose, Šiuolaikinio meno centro padalinyje, bus atidaroma didžioji grupinė paroda ir renginių serija „Atbuli griaučiai“, kurios centre – kūno traktavimas animacijos istorijoje ir jo refleksijos šiuolaikinio meno kūrėjų darbuose. Prisimenant praeityje Sapiegų rūmuose veikusios karo ligoninės ir akių klinikos istoriją, parodoje nagrinėjama animacijai būdinga optinių technologijų ir kūniškumo sąveika, apmąstomos kūno manipuliavimo ir disciplinavimo praktikos, nenormatyvaus kūno reprezentacijos formos ir priešinimosi joms būdai. Parodoje, kuruojamoje Post Brothers ir Edgaro Gerasimovičiaus, pristatomi 18-os meninink(i)ų iš įvairių šalių darbai.

Realistiškumas – iškreipiant fizikos dėsnius

XX a. ketvirtame dešimtmetyje animatoriai susidūrė su dilema: jei judantys kūnai piešiami tarsi būtų guminiai (angl. rubber hose animation), jie ima atrodyti per takūs, abstraktūs ir neturintys fizinės struktūros, o judesiai, animuoti rotoskopijos būdu (piešiant ant nufilmuotos medžiagos), išeina perdėm mechaniški ir stokojantys gyvasties. Garsusis Disnėjaus animatorius ir darbo teisių aktyvistas Artas Babbittas rado originalų šios problemos sprendimą: jis pabandė animuotiems kūnams suteikti veržlumo, plastiškumo ir įtaigaus tikroviškumo įspūdį, vaizduodamas juos lyg atbulais griaučiais, judančius lenkiant sąnarius į priešingą pusę, nei įprasta. Ir iš tiesų, netrukus įsitikinta, kad deformavus personažų anatomiją jie įgauna gyvo kūno svorį ir tūrį, o atbulų griaučių technika atskleidė paradoksalų animacijos principą – siekiant realistiškumo reikia iškreipti fizikos dėsnius.

„Kadaise animacija buvo nustumta į paraštes kaip populiariojo meno ir pramogų vaikams forma, tačiau šiandien ji tapo neatsiejama daugelio medijų vaizdų gamybos dalimi. Įvairių sričių mokslininkai vis dažniau taiko animacijos principus ne tik socialiniams ir fiziniams vizualiosios kultūros reiškiniams nagrinėti, bet ir plėtoja naujas sąvokas, siūlančias permąstyti mūsų ryšį su nežmogiška gyvybe ir negyvąja gamta iš animistinės, agentinės ir vitalistinės perspektyvų. Šiuo požiūriu animacija yra ne tik judančių vaizdų menas su istoriškai susiformavusiomis raiškos konvencijomis, bet ir epistemologija – savitas būdas patirti ir kritiškai apmąstyti kūniškumą sociopolitiniame, kultūros, biologijos ir ekologijos kontekste,“ – teigia parodos kuratoriai. 

Pagrindinis parodos veikėjas

Parodos „Atbuli griaučiai“ pasakojimą kuria 18 meninink(i)ų: Gabrielė Adomaitytė, Ed Atkins, Martin Arnold, Catherine Biocca, Aline Bouvy, Barry Doupé, Peter Frederiksen, Özgür Kar, Tomasz Kowalski, Oliver Laric, Ebecho Muslimova, Nadia Naveau, Agnieszka Polska, Jani Ruscica, Mateusz Sadowski, Gary Simmons, Viktor Timofeev, Theo Triantafyllidis. Pagrindinis parodos pasakojimo veikėjas – animacinis kūnas, meninink(i)ų kūriniuose dažnai atliekantis autsaiderio, pavergtojo, nežmogaus, nenormalaus, sužeistojo, kvailelio, keistuolio vaidmenį. Ištėkštos ir ištampytos, surištos į mazgą ir sudaužytos į šipulius, per tikroviškos ir sunkiai apibrėžiamos animacinių personažų figūros parodoje įkūnija neįmanomos kaitos bei laisvės pažadą, kuriame nyksta socialinės normos, hierarchijos bei biologinės ribos.

Pasak parodos kuratorių, „Atbuluose griaučiuose“ kritinis animacijos potencialas atskleidžiamas panaudojant jos pačios tikrovės dėsnius iškreipiančius principus. Kerinti gyvybės iliuzija susilieja su melancholišku humoru ir absurdo jausmu, patiriamu susidūrus su mechanizuotu smurtu bei pieštine mirtimi.

„Animacija, kaip tam tikras pasaulio interpretavimo ir menamos realybės konstravimo būdas, yra labai svarbi mūsų kultūros dalis. Ir šiais neramiais, įtampos kupinais laikais svarbu galėti stabtelėti ir pamąstyti apie greičiu, aktyvumu, kaita ir, neišvengiamai, tam tikra destrukcija grįstą animacijos kalbą, kurioje kūniškumui tenka ypatinga vieta,“ – sako Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.

Parodos atidarymo savaitgalis

Balandžio 4–6 d. Sapiegų rūmai kviečia į šios parodos atidarymo renginius. Lankytojų laukia išskirtinė savaitgalio programa: ekskursijos po parodą su kuratoriais ir menininkais, animacijos dirbtuvės vaikams ir paaugliams su „Animatest“, Simono Nekrošiaus koncertas, menininko Barry Doupé videokūrinių peržiūros, „Radio Vilnius“ tiesioginė transliacija iš rūmų ir kt. Išsamią programą, informaciją apie nemokamus ir mokamus renginius, bilietus, registracijos anketas ir pan. rasite čia.

Didžioji Sapiegų rūmų paroda „Atbuli griaučiai“ veiks balandžio 4 d.–gruodžio 31 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje.