Nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 1 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus abiejose galerijose (Pilies g. 40, Vilnius) vyks latvių taikomosios dailės paroda „Latvijos metų laikai“.
Lapkritis Latvijoje vadinamas valstybinių švenčių mėnesiu, nes jo metu mūsų kaimynai švenčia tiek Lačplėsio dieną[1] (lapkričio 11-oji), tiek Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo dieną (lapkričio 18-oji). Siekiant, kad Vilniuje šių metų lapkritį žodis LATVIJA suskambėtų ypatingai, buvo sukurta taikomosios dailės paroda, kurią jos kuratorius Elvijas Krevicas nori pasiūlyti Vilniaus gyventojams ir svečiams.
Paroda sudaryta galvojant apie kultūros paveldo, įvairių amatų meistrystės ir įgūdžių išsaugojimą bei perdavimą jaunajai kartai. „Norime didinti ne tik Latvijoje gyvenančiųjų, bet ir užsienyje esančių latvių diasporos atstovų susidomėjimą taikomuoju menu. Taip pat ši paroda yra puiki galimybė ir taikomosios dailės žinovams Lietuvoje susipažinti su šių dviejų baltų tautų taikomojo meno bendrumais ir skirtumais“ – sako parodos kuratorius.
Parodos menine koncepcija siekiama atspindėti šešis amatus (kalvystę, audimą, mezgimą, meldų ir vytelių pynimą bei puodininkystę), o demonstruojamais darbais ‒ nuspalvinti ir atskleisti keturis metų laikus. Parodoje eksponuojami šešių amatininkų studijų (Kultūros ir liaudies meno centro „Mazā ģilde“ liaudies taikomosios dailės studijų „Kamene“ ir „Tīne“ bei Pardauguvos kultūrinio susivienijimo Kultūros centro „Iļģuciems“ liaudies taikomosios dailės studijų „Ataudze“, „Ceplis“, „Irbi“ ir „Zīle“) darbai. Šių studijų meno darbai ekspozicijoje vienas kitą papildo ir atskleidžia Latvijos metų laikų spalvas, kur, nepaisydamas oro sąlygų, kalvis kala, audėjas audžia ir vytelių pynėjas pina, tačiau už lango esantį metų laiką menininkas siekia perteikti tekstūra, technikomis, spalvomis bei glazūromis.
Parodoje pristatomi juodojo metalo dirbiniai yra nukalti taikant karštojo kalimo techniką. Kiekvieno autoriaus darbas sukurtas semiantis įkvėpimo iš senųjų meistrų darbų, jų braižas įvairus, kaip ir formos. Elementai tarpusavyje sujungiami tiek lydant, tiek kniedijant, tiek užpleištuojant. Juodojo metalo dirbiniai yra dažyti siekiant apsaugoti nuo korozijos. Eksponuojami spalvotojo metalo gaminiai yra nukalti iš vario ir žalvario. Papuošalai pagaminti naudojant šaltojo kalimo techniką.
Studija „Ataudze“ eksponuoja daugiausiai iš meldų, juostelių, šaknų ir tošies sukurtus darbus. Pinant įkvėpimo semiamasi iš protėvių tradicijų ir taip išsaugomas kultūros paveldas. Studijoje, tyrinėjant senus pavyzdžius, daromos kopijos, taip pat kuriami ir nauji, šiuolaikiški pynimai.
Eksponuojamos pirštinės yra tiek muziejuose matytų etnografinių kumštinių pirštinių kopijos, tiek megztos pagal pačių mezgėjų sukurtus ir nupieštus raštus. Tarp studijos mezgėjų ypač pamėgti įvairūs techniški pirštinių raštai, kur matomas ne tik daugiaspalvis rašto piešinys, bet ir reljefas, susidedantis iš išvirkščiųjų ir gerųjų akių.
Keramika į ekspoziciją įneša ir garso, ji parodos lankytoją priverčia įsivaizduoti, kaip žvanga vėjo varpeliai vasaros pavakarę, kaip skardena įvairios švilpynės vaikų žaidimų metu ir, aišku, kaip skamba alaus ąsočiai, vasaros saulėgrįžos metu jais susidaužiant. Darbai yra kurti skirtingomis technikomis, kiekvienas autorius turi laikui bėgant susiformavusį savitą braižą. Yra autorių, kurie renkasi atidengti natūralų molio paviršių, bet yra ir tokių, kuriems patinka žaisti su glazūromis bei kurti vis naujus ir naujus meno kūrinius. Nors studijos nariai siekia išsaugoti senąsias puodininkystės tradicijas, jų meninė saviraiška nėra ribojama ir jie gali kurti formaliai etnografiškus, bet šiuolaikiškus bei modernius molio dirbinius.
Parodoje apžvelgiami pynėjų darbai kurti iš nužievintų ir nenužievintų karklų vytelių, perskeltų vytelių juostelių, pušų šaknų bei ruginių šiaudų. Puoselėjant senąsias amato tradicijas, darbuose matomi pagrindiniai etnografiniai pynimo būdai ir formos, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į kūrybą, pritaikytą nūdienos buities bei dizaino reikmėms.
Studija „Kamene“ parodoje pristato įvairią tekstilę ‒ užtiesalus, dideles skaras, staltieses, rankšluosčius ir skirtingų regionų juostas. Eksponuojami tradiciniai pereinančių atspalvių užtiesalai, žvaigždėmis marginto rašto ir dvinyčiai, taip pat iš juostelių sudaryti paklotai bei užtiesalai, austi modifikuota trinyčio pagrindo technika su smulkaus rašto juostelėmis iš natūralios vilnos siūlų. Lininės staltiesės ir rankšluosčiai įdomūs savo dvinyčio audimo raštais. Audiniai yra praktiški ir gerai dera šiuolaikiniame interjere, paversdami jį šiltu ir jaukiu. Spalvų niuansai ir technikų įvairovė leidžia pajusti, kaip kinta gamta Latvijoje keičiantis metų laikams, nes būtent iš gamtos stebėjimo studijos narės sėmėsi įkvėpimo. Parodoje eksponuojamos Lielvardės krašto raštuotoji ir plaukų juostos, kaip ir dryžuotos skieteliu austos juostos bei vyta juosta yra labai preciziškai atkurtos.
Visos studijos veikia Rygos miesto savivaldybėje ir yra dotuojamos iš savivaldybės biudžeto. Studijose susidomėjusieji gali nemokamai išmokti amatų ir įgyti būtinas žinias dirbinių kūrimui.
Parodą galima apžiūrėti trečiadieniais–šeštadieniais nuo 11.00 iki 17.00 ir sekmadieniais nuo 11.00 iki 16.00.
[1] Šią dieną, pavadintą svarbiausio latvių mitinio didvyrio vardu, minimas Rygos išvadavimas nuo bermontininkų ir pagerbiamas kovose už Latvijos laisvę kritusių karių atminimas.