7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kometos švytėjimas

In memoriam Ievai Antanavičiūtei-Pleikienei (1971–2024)

Nr. 23 (1515), 2024-06-07
Dailė
Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė  S. Butrimienės nuotr.
Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė S. Butrimienės nuotr.

Kai pagalvoju apie tave, Ieva, pirmiausia iškyla vaizdas iš mokyklos laikų. Tu stovi mokyklos stadione Vilniaus Lazdynų mikrorajone, tiesi ir pasiruošusi įveikti dar vieną kliūtį. Ką tik buvai nubėgusi kelis kilometrus ir net neatrodė, kad būtum sušilusi. Spyruokliuojanti eisena, lankstus jaunas kūnas šmėžavo kaip kontrastas mūsų nerangių paauglių būryje. Bėgimas tuo metu buvo tavo aistra, o vėliau to bėgimo buvo labai daug. Naktinės pamainos ligoninėje po mokyklos, nes buvo minčių studijuoti mediciną, nes tais laikais praktika atitinkamose įstaigose buvo privaloma. Pamokos „konarskynėje“  (dabar Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla) ir nepamirštamos išvykos su maištaujančiais klasiokais. Juokas prie vos spėjusio sušilti ežero, torto dalybos Kyjive ar drungnos arbatos gurkšnis traukinio kupė – kiekvienas klasės draugas galėjo gauti dalelę tavo sielos šviesos ir dvasios stiprybės. Ir dar šypsena, visada atvira ir palaikanti, bet niekada kandi ar ironiška, nes tai tau tiesiog netiko.

 

Menotyros studijos Vilniaus dailės akademijoje, atrodo, buvo natūralus ir savaime suprantamas pasirinkimas, nes augdama kūrybingoje šeimoje tarp tėčio Valentino Antanavičiaus paveikslų kartu su broliais sugėrei visus simbolius, reikšmes ir kontekstus, kurių daugeliui mūsų teko mokytis iš vadovėlių. Ir niekada savęs neribojai tik akademiniais dailėtyriniais tekstais. Tie – laisvieji – tarsi patys atsirasdavo, nes buvo parašyti su didele atida kiekvienam autoriui ir kūrėjui. Kaip vėliau suformulavai savo kūrybos moto – „kuo autentiškiau atskleisti tiriamus reiškinius ir asmenybes“. Tas autentiškumo siekis išryškėjo dar studijų metais pradėjus dirbti „Mūzų malūne“, „Lietuvos ryto“ penktadieninio kultūros priedo redakcijoje, kai reikėjo pristatyti aktualiausias parodas greitai, patraukliai ir įvertinant svarbiausius momentus. Taip pat straipsniai visuose svarbiausiuose Lietuvos kultūrai skirtuose leidiniuose – „Kultūros baruose“, „7 meno dienose“, „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“ – rodė nenuilstamą norą pažinti, įsiklausyti, suprasti vykstančius procesus ir juos tarsi sučiupti savo rašiklio galiuku, apibendrinti.

 

Savo tyrimuose didelį dėmesį skyrei sudėtingiems sovietmečio atšilimo ir vėlesnių laikotarpių skulptūros, tapybos, o ypač mažosios formos grafikos klausimams, visada ieškojai sąsajų tarp autorių ir jų pasirinktų išraiškos formų, idėjų, nukreipdama žvilgsnį į kasdienybės fragmentus išryškinai tuo metu aktyviai cirkuliavusios neformalios komunikacijos reikšmę. Tavo sudaryti meno albumai liudija apie išskirtinių asmenybių Vytauto Šerio ir Rimtauto Vincento Gibavičiaus indėlį į Lietuvos meną, o nepaprasto grožio leidinys „Gintautas Gavenavičius. Lino mūka. Flaxen Mysteries“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009) savo forma ir švelniu kilnumu nepralenktas iki šiol.

 

Į mokslinį darbą tu panirai iš karto, kai tik pradėjai dirbti ką tik įsteigtame Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute (1995 m.), ir visada buvai viena jo aktyvių kūrėjų – turėjai atlaikyti labai komplikuotą, tuo metu besiformuojantį sovietinės okupacijos laikotarpio Lietuvos dailės istorijos tyrimų lauką. Disertaciją „Lietuvos mažoji grafika. Meninės komunikacijos paštu formos (1960–1990)“ rašei augindama vyresnėlius vaikus Simoną ir Urtę, kuriuos be galo mylėjai ir jais didžiavaisi. Kaip ir jaunėliais Jurgiu ir Jonuku, augusiais tau jau einant svarbias pareigas Dailės akademijoje. Tavo disertacija buvo pirmas ir unikalus žingsnis siekiant moksliškai artikuliuoti menininkų bendravimą ir bendradarbiavimą, vykstantį keičiantis kūriniais paštu. Savo tyrimu įrodei, kad tai buvo viena iš nedaugelio galimybių reprezentuoti modernią Lietuvos dailę pasaulyje ir pasipriešinti sovietų cenzūrai. 2019 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengei parodą „Nebaigti reikalai“ (kartu su Danute Gambickaitė, Aiste Kisarauskaite), įtaigiai savo mintis ir atradimus įprasminai jau kitoje erdvinėje formoje. Smalsus žiūrovas parodos anotacijoje galėjo perskaityti, kad visa tai yra „apie meninę komunikaciją paštu, apie siuntėją ir adresatą arba jo nebuvimą, apie pradėtą ir ne visada baigtą mintį, apie žaismingą pasipriešinimą sistemoms, socialinių tinklų užuomazgas sovietmečiu ir galų gale apie susidūrusias kometas. Kometa – dažnai dailininkų atvirukuose pasitaikantis motyvas. Parodos kontekste ji tampa talpia metafora: sisteminių ribų perskrodimo, netikėto susidūrimo, trumpalaikio įspūdingo žybtelėjimo, kartais efemeriško, kartais atnešančio sunkius ilgalaikius padarinius.“[1] Kometos metafora dabar skausmingai ir neatskiriamai susiliejo ir su tavo gyvenimu – intensyviu, švytinčiu ir nenuspėjamu. Kometa, tas mažas kosminis kūnas, skriejantis aplink saulę ir džiuginantis mus savo ryškiu pėdsaku, kartu nešantis nuojautą, kad daug dalykų vyksta už mūsų suvokimo ribų nepasiekiamoje tolybėje. Toje tolybėje, kur dabar esi ir gali spinduliuoti nevaržomu gerumu, ramia širdimi atsiduoti amžinybei.

 

Bendravę su tavimi visada prisimins, kad šalia tiriamojo darbo sėkmingai dėstei, rengei parodas, aktyviai kūrei meno doktorantūros pamatus, vadovavai Dailės akademijos Doktorantūros skyriui, prieš penkerius metus prisijungei prie akademijos rektorato komandos – intensyviai iki paskutinės dienos dirbai būdama prorektore studijoms ir visada buvai mintimis su akademijos bendruomene. Atsidavimas, profesionalumas, o kartu skaidrus nuoširdumas rūpinantis akademijos studentais ir studijų procesu – tai tik dalis tavo išmintingai kuriamo jutiminio ryšio su aplinka apibūdinimų. Taip pat buvai giliai tikintis žmogus, atsidavusi visa savo esybe sąmoningai ėjai link Dievo, kad lemtingą minutę galėtum pažvelgti į jo veidą ir pasakyti – dabar galiu būti kokia panorėjusi.

 

Man tavęs trūks, Ieva. Mums visiems labai tavęs trūks. Ilsėkis ramybėje, mano drauge ir kolege, apsigaubusi į amžinybę skriejančios kometos švytėjimu.

 

Algė Andriulytė

 

[1] http://www.ndg.lt/parodos/buvusios-parodos/nebaigti-reikalai.aspx

Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė  S. Butrimienės nuotr.
Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė S. Butrimienės nuotr.
Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė  S. Butrimienės nuotr.
Ieva Antanavičiūtė-Pleikienė S. Butrimienės nuotr.
Ievos Antanavičiūtės-Pleikienės sudarytos knygos „Gintautas Gavenavičius. Lino mūka. Flaxen Mysteries“ viršelis. 2009 m.
Ievos Antanavičiūtės-Pleikienės sudarytos knygos „Gintautas Gavenavičius. Lino mūka. Flaxen Mysteries“ viršelis. 2009 m.