Kamilės Krasauskaitės personalinė paroda „Amžinoji liepsna“ „Editorial“ erdvėje

Gegužės 16 d. 18 val. „Editorial“ erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) duris atvers Kamilės Krasauskaitės personalinė paroda „Amžinoji liepsna“. Parodoje pristatoma specialiai „Editorial“ erdvei sukurta instaliacija, tapybos darbai bei penkių takelių garso kūrinys, rengiamas drauge su kompozitore Gaile Griciūte. 

Galios vietos, ar tai būtų peizažai, ar žmonių sukurtos vietos, yra mitinių ir asmeninių pasakojimų saugyklos, kuriose, tikima, sužadinami snaudžiantys psichikos aspektai, giliai įsišaknijusios emocijos, siekiai ir baimės, patiriamas išgijimas, matomos vizijos. Šiose erdvėse dažnai apčiuopiamas buvimas, įtraukiantis pojūčius ir skatinantis artumo ar pažįstamumo jausmą. Pavargę nuo sekuliaraus gyvenimo, sugrįžtančių košmarų ir begalės troškimų, tokių galios vietų ieškantys piligrimai trokšta praplėsti savo esatį, patirti tai, kas glūdi už pažinumo ribų. 

Amžinosios liepsnos (ang. eternal flames) paprastai kyla, kai giliai po žeme esantys gamtinių dujų telkiniai užsidega nuo karščio  ar kitų veiksnių. Šių dujų telkinių galima rasti tokiuose geologiniuose dariniuose kaip skalūnai, smiltainis ir kalkakmenis, o į juos galima patekti per natūralias angas arba gręžiant. Šie natūralūs reiškiniai, keliantys pagarbios baimės ir mistiškumo jausmą,  domina mokslininkus, keliautojus ir ieškančiuosius dvasios išgijimo. Šaltiniai, medžiai, šventyklos, olos, neužgęstančios liepsnos – vietos, kurios dėl mūsų tikėjimo tampa gyvos. O gal atvirkščiai? Gal tai jos kuria intymumo ir begalybės jausmus – per apčiuopiamas fizines savybes ir begalybę, per gebėjimą įkvėpti baimę, transcendenciją ir ryšį su kažkuo didesniu už save. Dėl minėtų savybių šios erdvės tampa portalais potencialiai fizinei, mistinei ar moralinei transformacijai. 

Kamilė Krasauskaitė (g. 1995)  yra tarpdisciplininio meno kūrėja ir kuratorė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Jos praktika labai įvairi – nuo instaliacijų ir skulptūrų iki tapybos, leidinių ir susibūrimų. Kamilė domisi senųjų amatų, kaip giluminio kodo, išsaugojimu. Anot menininkės, šis kodas padeda atskleisti ryšius su įvairialypiu kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui, vietinių kultūrų tikėjimais ir praktikomis). Menininkės naujausių grupinių parodų bei performansų sąraše –  Dismantling Dreams, Disrupted Seams (Rupert alternatyvios edukacijos programos baigiamoji paroda), buvęs „Lelijos“ fabrikas, Vilnius;  18-oji Talino grafikos trienalė: Raugas kaip metafora (instaliacija bei performatyvi paskaita), pristatyta  Slavs & Tatars Pickle Bar;  The Sex Life of Fruit Flies, Low galerija, Ryga; Boiling Boullion (drauge su  After Howl kolektyvu), L’Annexe galerija,  Paryžius.  Nuo 2018 metų ji dirbo su After Howl kolektyvu Briuselyje, kur kartu pristatė savo darbus (kūrė daugiafunkcinę erdvę – galeriją, naktinį klubą, edukacinę platformą, restoraną) W139 galerijoje. Kamilė yra viena iš Krosnies Paviljono iniciatorių (kartu su Ona Lozuraityte-Išore ir Petru Išora-Lozoraičiu), kuris bus atidarytas ateinančią vasarą erdvėje Sodas 2123. 

Kompozitorė: Gailė Griciūtė

Prologo teksto autorius: Jason Mohaghegh

Šviesos: Justas Bø

Tekstų vertimas: Alexandra Bondarev

Padėkos: Vitalija Jasaitė, Neringa Černiauskaitė, Kęstutis Krasauskas, Rupert, Vida Rimkė, Linas Žostautas, Nojus Štaudė, Inesa Ulichina

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.