NDG parodų uždarymo renginiai kovo 1–3 d.

Nacionalinėje dailės galerijoje baigiamos rodyti trys parodos: „Vilniaus dailė muziejuose. 1939–1944“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė), Simonos Žemaitytės videodarbų paroda „Vis dar meilė besaikiam gyvenimui“ ir nuolatinės ekspozicijos 4-ą salę papildžiusi paroda „Septynios tarpukario Vilniaus menininkės“ (kuratorė Algė Andriulytė).

Kviečiame registruotis į šia proga parengtas specialias ekskursijas ir kitus renginius.

Kovo 1 d. 17.30 – ekskursija-pokalbis parodoje „Septynios tarpukario Vilniaus menininkės“ su kuratore Alge Andriulyte ir menotyrininke Ilona Mažeikiene. Renginys vyks lietuvių kalba, NDG nuolatinės ekspozicijos 4-oje salėje.

Dalyvavimas nemokamas įsigijus galerijos bilietą.

Kovo 2 d. 12 val. – ekskursija „Pinigai Vilniaus ir Lietuvos mene". Parodos „Vilniaus dailė muziejuose. 1939-1944“ pasakojime ne kartą minimi pinigai, sumokėti Vilniaus dailininkams, kai jų kūriniais savo rinkinius pildė Lietuvos muziejai. Menotyrininko, NDG kuratoriaus Ernesto Parulskio vedamos ekskursijos metu bus galima įdėmiau susipažinti su intriguojančia mokėjimų už meną istorija, o parodinis pasakojimas bus pratęstas greitame pasivaikščiojime po NDG nuolatinę ekspoziciją, žiūrint į ją kaip į Lietuvos meno rinkos istorijos iliustracijų rinkinį.

Dalyvavimas nemokamas įsigijus galerijos bilietą.

Kovo 2 d. 14 val. – kūrybinės dirbtuvės apie vilniečio Ferdynando Ruščico ir ukrainiečių menininko Archipo Kuindži kūrybinius ryšius. Dirbtuves ves istorikė ir edukatorė iš Zaporižės (Ukraina) Iryna Bila. Tai pirmosios iš 8-ių kūrybinių dirbtuvių apie sąsajas tarp Lietuvos ir Ukrainos menininkų.

Dirbtuvės vyks ukrainiečių kalba, dalyvavimas nemokamas. Renginio partneris Ukreate Hub.

Kovo 2 d. 16 val. – renginys iš susitikimų galerijoje ciklo „Dialogai apie meną“. Tai „Vizualaus mąstymo strategijų“ metodu grįsta diskusija, kurios dalyviai gali neturėti jokių žinių apie meną, tereikia noro žiūrėti į kūrinius ir kalbėtis.

Renginys vyks lietuvių ir anglų kalba. Dalyvauti galite įsigiję galerijos bilietą.

Vilniaus dailė muziejuose. 1939–1944

NDG 5-oje salėje veikia paroda „Vilniaus dailė muziejuose. 1939–1944“ kviečia lankytojus susipažinti su naujausiais dailės istorijos tyrimais, sietinais su nacionalinės dailės paveldo formavimo procesais Antrojo pasaulinio karo metais.

Parodos dėmesio centre - dvi stambiausios valstybinės dailės kolekcijos Vilniuje ir Kaune. Joje pristatomi kūriniai ir dokumentinė medžiaga atskleidžia, kokias paveldosaugos strategijas pasitelkė Lietuvos muziejininkai sovietų ir nacių okupacijų sąlygomis. Taip pat paroda praplečia NDG pagrindinės parodos „Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948“ kontekstus siekiant praplėsti žinias apie tarpukario Vilniaus dailės kūrinių integraciją į Lietuvos nacionalinius dailės rinkinius karo metais. Kai kurie jų šioje parodoje viešinami pirmą kartą po daugiau kaip aštuoniasdešimties metų, praleistų saugyklų tamsoje.

Parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė

Projekto koordinatorė Gabrielė Radzevičiūtė

Parodos architektas Mindaugas Reklaitis

Grafinis dizainas: KLIMAITE KLIMAITE, Laura Grigaliūnaitė

Eksponatus ir dokumentinę medžiagą parodai paskolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Deutsche Fotothek, SLUB Dresden

Organizatorius Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Septynios tarpukario Vilniaus menininkės NDG nuolatinėje ekspozicijoje

Kol NDG nuolatinės ekspozicijos dalis eksponatų pristatomi kitose parodose, maloniai kviečiame apsilankyti XX a. I-osios pusės dailę pristatančioje 4-oje salėje, kurioje veikia septynių tarpukario Vilniaus menininkių kūrybos paroda. Moterų kūryba tarpukariu ilgą laiką buvo beveik nepastebima, tik dabar ji pradedama tirti bei aktualizuoti. Pristatydami įvairiatautę Vilniaus menininkių bendruomenę kviečiame susipažinti su vienu šios naujai atrandamos istorijos segmentu.

Paroda NDG nuolatinėje ekspozicijoje veiks iki 2024 m. kovo mėnesio.

Ekspozicijoje pristatomos menininkės: Leona Jastrzębska-Szczepanowicz (1887–1939), Kazimiera Adamska-Rouba (1894–1941), Halina Bobaryko-Modelska (1910–?), Janina Oświęcimska-Gołubiewowa (1906–1996), Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980), Rachelė Roza Suckever-Uszajev (1904–1943/44), Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska (1891–1980)

Kuratorė: Algė Andriulytė

Architektas: Mindaugas Reklaitis

Grafikos dizainerė: Laura Grigaliūnaitė

Simona Žemaitytė. Vis dar meilė besaikiam gyvenimui

NDG nuolatinės ekspozicijos videomenui skirtose kabinose (II aukšte) pristatomi du menininkės ir filmų režisierės Simonos Žemaitytės videodarbai.

Filmuose, kurtuose Paryžiuje ir Londone prieš pasaulinę pandemiją ir po jos, tyrinėjamos žmogaus fantazijos, išgyventos patirtys ir tai, ką iš tikrųjų reiškia būti savo siekiamo gyvenimo projekto viduje. Ekrane istorijos pasakojamos judesiais ir pokalbių fragmentais, o kūnai čia tampa išgyventų patirčių ir vaizduotės peizažais.

,,Besaikė meilė“ – tai urbanistinė opera ,,juodojoje dėžėje“, kurioje kalbama apie meilę, intymumą ir įvairovę. Videodarbas filmuotas po pirmosios pandemijos bangos, 2021 m. vasarą Londone. Jame ieškoma galimybių pasakoti istorijas per kūnišką atlikėjų subjektyvumą. Penki herojai dalijasi savo išgyvenimais, kas jiems yra įsimylėjimas, seksas, ką reiškia vengti ryšio ir būti priklausomam. Kartu su kompozitoriumi Uranu Apaku ir choreografe Tania Soubry per judesį, pokalbius ir muzikinę improvizaciją atlikėjai tyrinėja pažeidžiamumą, skirtingumą ir ieško naujų būdų megzti ryšį su savimi ir kitais.

Filmas ,,Natiurmortas“ kurtas drauge su Jacques'o Lecoqo fizinio teatro aktoriais. Jis yra Žemaitytės doktorantūros tyrimo ,,Mirtis, mirimas ir vaizduotė" dalis. Idėjų filmui autorė sėmėsi iš literatūros apie paliatyviąją slaugą, orientuotą į pacientą - mirtis čia suvokiama kaip perėjimo forma, procesas, o ne įvykis. Spekuliatyvioje scenoje netolimos ateities tyrėja Glory atlieka interviu su nemirtingais žmonėmis. Ji nori sužinoti, kokios yra jų nemirtingumo projekto klaidos. Matome, kad šiame projekte dalyvaujantys žmonės yra įstrigę įvairiose mirties stadijose.

S. Žemaitytė (g. 1984) - lietuvių menininkė, filmų kūrėja. 2023 m. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė meno daktaro disertaciją. Jos darbai eksponuoti įvairiose parodose ir demonstruoti festivaliuose, tarp jų Oberhauzeno trumpųjų filmų festivalyje, BAFTA filmų programoje, Kauno bienalėje, galerijose ,,Meno parkas“ Kaune, ,,Centrala“ Birmingame, ,,Kasa“ ir ,,Galata Perform“ Stambule, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir kt.