7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Skardos poezija

Dainiaus Trumpio ekspozicijų diptikas

Jurgita Ludavičienė
Nr. 29 (1394), 2021-09-24
Dailė
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.

Viskas teisingai, būtent taip ir norėjau parašyti: skardos poezija. Skarda, ko gero, beveik neturi malonių asociacijų – ypač ta, cinkuota. Kibiras, besivoliojantis prieangyje, šiek tiek praradęs savo formą, puodelis ar piltuvėlis, kaimiški rakandai, lengvai įlinkstantys, susimaigantys, matinio pilkumo, nuobodaus kaip vasario vidurdienis – nei vizualinio, nei spalvinio patrauklumo. Jokio. Ką ir kalbėti apie garsinį – tereikia prisiminti jausmą, kai nagu perbrauki per balkono ar daugiabučio namo išorinę palangę, tą, kur išlindusi iš lauko pusės, skardinę. Jausmas nupurtantis, kaip ir tas cypiantis garsas, kylantis nuo piršto prisilietimo prie skardos. Dantis užgelia. Neatsitiktinai rikiuojasi tokie neįdomūs buitiniai vaizdiniai – skarda susijusi su neįdomia (nors ir reikalinga) buitimi.

Su buitimi siejasi ir dvi naujausios Dainiaus Trumpio parodos, ekspozicijų diptikas vienu metu pristatomas Pamėnkalnio galerijoje ir laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje Lydos g. 4. Siejasi, nes jos, anot autoriaus, priklauso ciklui „Buitis“ ir vadinasi lakoniškai – „Skarda“. Abi. Kažkaip viskas rūsčiai, nedaugžodžiaujant – va, skarda. Klausimų yra? Kas nors neaišku? Įeini į Pamėnkalnio galeriją ir išties, pirmas, ką pamatai – tai aliuminio skarda, tapusi visų kūrinių pagrindu. Bet iš tiesų tuo skardos buitis ir baigiasi.

Metalo apdirbimą ne iš nuogirdų pažįstantis menininkas skardą iš pilko lakšto paverčia švelniai žvilgančia aikštele, kurioje vyksta įvairiausi žaidimai – erdviniai ir plokštuminiai. Labiau pirmieji, nes ant skardos išsidėsto pačios įvairiausios prigimties reljefai – taip, juose galima atpažinti buities rakandų fragmentus. Groteles, plastiką, diskinį pjūklą – vienu metu man pasirodė, kad matau netgi išlenktą kepimo skardos dugną. Vėl skardos. Metalas ant metalo, skarda ant skardos, prasmės čia kuriamos ne vaizduojant, o naudojant tai, kas po ranka. Pasitelkiant nesudėtingas formas, ready-made‘us, juos pakoreguojant ir pritaikant skardinei plokštumai, kuri pasirodo besanti idealus pagrindas visoms šitoms buities daiktais paremtoms, tačiau visiškai nebuitiškoms kompozicijoms.

Atrodo, kad šiose parodose Dainius Trumpis pradeda naują etapą, įvaldo naują medžiagą, tiksliau – ne įvaldo (nes metalas autoriui nėra svetimas jau seniai), bet įveda ją į savo kūrybos lauką. Tapybą ankstesniuose kūriniuose derinęs su betonu ir objektais, Dainius Trumpis visuomet sugebėdavo sukurti šaltos, industrinės, sapniškos, labai atpažįstamos, bet iš esmės kitokios realybės pojūtį – tokios realybės, kurioje pažįstami objektai pakeičia medžiagas, iš kurių yra padaryti, išlaikydami formas. Kur jie tarsi išauga iš pilkų betoninių paveikslų plokštumų. Dabar to pojūčio sukūrimui pasitarnauja ir skarda, pasirodydama besanti idealus tarpininkas tarp buities, kurią akcentuoja menininkas, ir kitos būties. Savo plokščiu pilkumu ir paviršiumi, sugebančiu pademonstruoti visą panoramą – nuo šiurkštaus dulsvo matinio, to, per kurį mintyse pabraukus pirštu, vėl išgirsti tą dantis užgeliantį garsą, iki minkštai žvilgančio, tampančio prislopintu veidrodžiu, kuriame stebėtojas gali įžiūrėti neaiškų, ištirpstantį save – kaip Alisą kitoje veidrodžio pusėje. Tokią... pilkų daugiabučių Alisą, nes autorius akivaizdžiai pozicionuoja save kaip mikrorajonų gyventoją, blokinių namų produktą ir to anaiptol nesikrato. Ir kodėl turėtų.

Savotiška pilkų blokų poetika, jų teikiamas abejingas anonimiškumas dažnai veikia išlaisvinančiai. Betonas yra ne mažiau įkvepiantis, negu aptrupėjusi senamiesčio plyta ar prosenelio namo rąstas, patikėkit manimi. Betonas ir skarda, pilkas su pilku, matinis su matiniu, staiga nukreipia mintį link industrinių peizažų, kuriuose klaidžiojantis žvilgsnis gali rasti visko – nuo tarkovskiško liūdesio iki sovietinės vaikystės ir jaunystės prisiminimų, kiemo žaidimų ir bučinių pilkose laiptinėse. Dainius Trumpis, be abejonės, nėra vienišas. Yra viduriniosios kartos lietuvių skulptoriai – Žilvinas Liandzbergas, Nerijus ir Andrius Erminai, laisvai naviguojantys skulptūrinių sapnų erdvėse, keičiantys buities parametrus ir parodantys išvirkščiąją kasdienybės pusę. Bet gal net labiau Marija Teresė Rožanskaitė – jos asambliažai, kurti dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, kuriuose aliuminio skarda taip pat vaidino reikšmingą vaidmenį, ir dabar, žiūrėdamas į abi „Skardas“ abiejose galerijose, negali jos neprisiminti. Ta buitis, apie kurią, pasitelkdamas skardą ir kasdienybės objektus, kalba Dainius Trumpis, buitimi pabūna tik tą trumpą akimirką, kol atpažįstame veikiančius aktorius. Aliuminio puodelis. Metalo grotelės. Skardiniai profiliai. Lenktas plastikas, panašus į labai didelį nupjautą butelį nuo mineralinio vandens. Diskinis pjūkliukas. Pyrago skardos (vėl skardos) dugnas. Vėl grotelės, storesnės. O paskui tiesiog akyse skarda ir ant jos esantys erdviniai objektai susilieja į vieną visumą, pasakojančią apie kitą kasdienybės pusę, sukiau pamatomą ir pasiekiamą.

Labai lengva „užsimuilinti“ buityje, kasdien naudojant tuos pačius daiktus ir atliekant tuos pačius veiksmus; daugybė nusivylimų, frustracijų, rutinos keiksnojimų ir daugybė jų iššauktų desperatiškų veiksmų slypi už tos „buities pilkumos“. Tačiau ta pati buitis, nieko nedarant, tik pakeičiant žvilgsnio fokusą, gali virsti asambliažiškais horeljefais, kalbančiais apie visai ką kita. Ir staiga pradedi matyti armonikėle sulankstyto skardos lakšto grožį, pastebėti subtilius jo atspalvius ir žvilgančių plokštumų kaitaliojimąsi su matinėmis. Staiga puodeliai, iš kurių kolūkyje gerdavom  vandenį, su klase atvežti iš laukų rinkti akmenų, virsta abstrakčiais cilindiniais tūriais, susidėliojančiais į dekoratyvų erdvinį ornamentą. Staiga minkštos jogos kilimėlių atplaišos ant skardos virsta spalvinėmis dėmėmis, susiliejančiomis į tapybišką kilimą, o buitiškos juodos plytelės fone regisi kaip ištaigingas reljefinis fonas metaliniam pusmėnuliui pabrėžti. Staiga išryškėja medžiagų ir daiktų abstrakčiosios estetinės savybės – jų paviršiaus tapybiškumas ar skulptūriškumas, jų tekstūros, minkštumas versus kietumas, kasdienybė atsisuka menine puse, priversdama pripažinti, kad ji visuomet čia buvo. Visuomet. Tik tu nemokėjai žiūrėti.

Parodos veikia iki rugsėjo 25 d.

Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Dainiaus Trumpio parodos „Skarda“ laikinoje galerijos „Contour“ erdvėje (Lydos g. 4, Vilnius) fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.