Pasaulio muziejai užvėrė duris, bet pašnekesiai apie meną netyla

Daugelyje šalių paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos, meno pasaulis ėmėsi pačių įvairiausių priemonių, siekdamas perkelti meno kūrinių ekspozicijas į virtualią erdvę. Ispanijoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiant paskatinti skaitytojus neatitolti nuo meno pasaulio, teikiamas ypatingas dėmesys publikacijoms, siekiančioms supažindinti skaitytojus su virtualioje erdvėje veikiančiomis alternatyvomis.

Vienas iš ispaniško dienraščio „El País“ autorių, Peio H. Riaño, ėmėsi iniciatyvos apžvelgti vis kitą įvairių muziejų virtualiose erdvėse eksponuojamą meno kūrinį. Šį kartą – tai tapytojos impresionistės Mary Cassat kūrinys „Sėdinti moteris su vaiku“ (1890 m.). Kūrinio apžvalga pasakoja nelengvas dviejų garsių tapytojų istorijas per socialinės nelygybės prizmę. Istorijos herojės: aptariamo meno kūrinio autorė Cassat bei panašias gyvenimo ir karjeros aplinkybes patyrusi, abstrakčiojo ekspresionizmo šalininkė Lee Kasner. Pastaroji 1936 m. gruodžio 1 d. Niujorke buvo suimta todėl, kad kartu su kitais 236 protestuotojais pasisakė prieš staigų penkių šimtų modelių ir menininkų atleidimą iš tuometinės Darbo pažangos administracijos (angl. WPA). JAV ekonominės krizės laikotarpiu meno pasaulį krėtė ne vien neramumai, meno profesijos buvo įteisintos darbo rinkoje, kai tuometinis JAV prezidentas įsakė mokėti valandinį atlyginimą ir menininkams, ir aktoriams, ir rašytojams bei muzikantams. Nepaisant šių socialinių permainų, Krasner vis dar teko kovoti už lyčių lygybę meno pasaulyje. Michelangelo, Peteris Paulas Rubensas, Pablo Picasso, Paulis Cézanne’as, Williamas Turneris bei kiti vyriški vardai buvo tartum istorinis „karavanas“, prie kurio menininkės vargiai galėjo prisijungti. Tai lėmė dailės istorijoje tvyranti bedugnė tarp vyrų ir moterų šlovės galimybių.

Mary Cassat savo tapyba įsiveržė į naktinių kavinių pasaulį kaip ir kiti menininkai, tačiau šis buvo skirtas save demonstruojančiai ir draudžiamas kuriančiai moteriai. Tapytoja turėjo surasti sau kitą vaidmenį visuomenėje, taip ji įsiliejo į Amerikos sufražisčių judėjimą su istorike Griselda Pollock priešakyje. Ir nors dalis feminizmo šalininkų abejojo motiniškomis jos tapybos vizijomis, nepaisant tradicinių Mergelės Marijos ir vaikelio Jėzaus vaizdinių sekuliarizavimo, Cassat išvengė kostumbrizmo (idealizavusio patriarchalinę tvarką) būtent dėl savo pagarbaus požiūrio į moteris, nors vaizduojamos motinų namų aplinkos scenos ir atrodė tradicinės. Viena iš tokių scenų matoma įtaigiame paveiksle „Sėdinti moteris su vaiku“ (1890 m.), kurį saugo ir eksponuoja Bilbao dailės muziejus. Aptardamas šį paveikslą Riaño retoriškai klausia: kaip tokia talentinga menininkė galėjo nesulaukti deramo pripažinimo? Juk ji gali lygiuotis netgi su Edgaru Degas ar Camille’iu Pissarro.

Virtualiai meno kūrinį galima apžiūrėti: https://www.museobilbao.com/obras-maestras/mary-cassatt

Be meno kūrinių aptarimų, meno pasaulyje rengiama begalė virtualių turų. Dienraštyje „Semana“, Pilar Chacón Preciado straipsnyje „Prado muziejus – 200 metų emocijų“, aprašytas Ispanijoje, visoje Europoje bei pasaulyje puikiai žinomas Madrido Prado muziejus, neseniai atšventęs dviejų šimtų metų sukaktį, lankytojus džiugina virtualiomis alternatyvomis. Anot ispanų tapytojo ir rašytojo Antonio Sauros, „šis muziejus neužima didžiausio ploto, tačiau jis tikrai yra pats intensyviausias“. Anot jo, Prado muziejus gali pasigirti didžiausia pasaulyje meno šedevrų koncentracija kvadratiniame metre. Saura, kaip ir daugelis menininkų, tokių kaip Pierre’as-Auguste’as Renoiras, Henri de Toulouse-Lautrecas, Picasso, Henri Matisse’as ir Salvadoras Dalí, savo amato mokėsi šiame muziejuje. Netgi tokie tapytojai kaip Édouard’as Manet susižavėjo Prado muziejaus kolekcija ir 1865 m. savo laiške kolegai Henri Fantin-Latourui parašė: „Kaip aš norėčiau, kad tu čia būtum, kokį džiaugsmą būtum patyręs pamatęs Diegą Velázquezą, vien dėl jo verta atvykti.“

Ant muziejaus sienų kabantys garsūs paveikslai, tokie kaip „Meninos“, „1808 m. gegužės trečioji Madride“, „Žemiškųjų malonumų sodas“ ar „Trys gracijos“ yra tik keli iš daugelio žymių meno kūrinių, atspindinčių turtingą meno istoriją. Anot meno istorijos mokslų daktaro ir muziejaus patarėjo techniniais klausimais Matíaso Díazo Padróno, „visuomenė žino, kad, nors muziejus nėra tobulas, jame yra saugomi darbai, atspindintys ne tik Ispanijos, bet ir Vakarų istoriją. Šie darbai peržengia estetinę tikrovę, nes atspindi ir istorinę tikrovę.“ Muziejaus savitumu ar netobulumu įvardinamas faktas, kad ilgą laiką jis buvo priklausomas nuo Ispanijos karalių santykių su kitomis šalimis. Tačiau istorija rodo, kad kai monarchų santykiai klostėsi sklandžiai, aktyvūs meno kūrinių mainai itin praturtino Prado muziejaus kolekciją. Šiuo metu muziejus planuoja papildyti vieną iš gausiausių pasaulyje meno kūrinių kolekciją ir ketina įsigyti tokius kūrinius kaip Rubenso eskizai ar Peterio Bruegelio „Mirties triumfas“.

Dviejų šimtmečių sukakties proga muziejus atnaujino savo internetinę svetainę ir nuo šiol pateikia aukščiausios kokybės suskaitmenintus visus muziejuje esančius meno kūrinius, prie kiekvieno pridėtos apžvalgos ir vaizdo įrašai, kuriuose meno šedevrus detaliai aptaria Prado muziejaus ekspertai. Per visuotinį karantiną Prado muziejus taip pat pradėjo iniciatyvą #PradoContigo (#Prado muziejus su tavimi), kur visi, norintys apsilankyti muziejuje, nuo šiol galės tai padaryti virtualioje erdvėje.

Prado muziejaus virtualus turas: https://www.museodelprado.es/mi-prado?_ga=2.238383744.1016166415.1586087691-400932487.1586087691

Valensijos dailės muziejus (Museo de Bellas Artes de Valencia) taip pat savo internetinėje svetainėje, parodų skiltyje, siūlo kūrinių apžvalgas ir virtualius turus po muziejuje jau vykusias ar šiuo metu vykstančias parodas. Viena iš aktualių, šiuo metu vykstančių parodų, kurios virtualų turą galima išvysti nuorodoje į „Youtube“ platformą, yra „Šiuolaikinės tapybos Ispanijoje pradžia: Sorolla ir jo laikai“. Joaquínas Sorolla – žymus XIX a. pab. – XX a. pr. ispanų tapytojas impresionistas, moderniosios tapybos Ispanijoje pradininkas, dažniausiai savo kūryboje vaizduodavęs žmonių gyvenimo bei paplūdimio scenas. Žymiausi menininko kūriniai: „Valensijos žvejai“ (1895), aukso medalį vienoje nacionalinėje Madrido parodoje laimėjęs paveikslas „Kita Margarita“ (1892) ir „Mergaitė paplūdimyje“ (1910).

Šios parodos virtualus maršrutas apima platų istorinį laikotarpį. Parodos metu galima išvysti Sorollos įkvėpėjų paveikslus, jo mokytojų, dirbusių Valensijos San Carlos de València dailės mokykloje bei artimų draugų darbus ir, žinoma, paties autoriaus meno kūrinius bei jo sekėjų, vadinamų „sorolistų“ bei „postsorolistų“ nutapytus kūrinius. Ši paroda muziejuje bus prieinama iki šių metų rugpjūčio 30 d., o kol kas ją galima išvysti oficialioje internetinėje Valensijos dailės muziejaus svetainėje.

Virtuali prieiga per: https://www.youtube.com/watch?v=y6TCqMW1xeQ

Lotynų Amerikoje gerai žinomo internetinio žinių portalo „Infobae América“ straipsnyje „Šiuos muziejus galite aplankyti iš savo namų per karantiną“ skelbiama informacija, jog norint apsilankyti kituose, pasaulyje žinomuose muziejuose bei istorinio ar kultūrinio paveldo vietose, galima sėkmingai pasinaudoti jau 2011 m. atsiradusia „Google“ meno projekto platforma („Google Art Project“), savo archyvuose turinčia daugiau nei tūkstantį muziejų, tokių kaip Londono „Tate Britain“, Niujorko Metropoliteno meno, Los Andželo „Getty“ ir daugybę kitų. „Google“ meno projekto iniciatyva ryšys su pasauliu palaikomas per tiesioginę kultūrinę patirtį: vaizduojamasis menas, sportas, mada, architektūra, istorija ir gamta dabar yra prieinami visiems.

Prieiga į virtualią „Google“ meno projekto platformą: https://artsandculture.google.com/

Italijos muziejai taip pat siūlo virtualią prieigą prie laikinai neprieinamų ekspozicijų. Štai Vatikano muziejai virtualioje erdvėje kviečia aplankyti didžiuosius pasaulio paminklus, freskas ir muziejų sales, tokias kaip Siksto koplyčia ir jos freska bei Michelangelo kūrinys „Paskutinis teismas“.

Vatikano muziejaus virtualus turas: http://www.museivaticani.va/content/museivaticani/es/collezioni/musei/cappella-sistina/tour-virtuale.html

O Paryžiaus Luvras ir žinomi Niujorko muziejai, tokie kaip Gugenheimas ir Metropoliteno meno muziejus lankytojams siūlo netgi 360 laipsnių virtualios realybės turus. Luvras, būdamas vienas iš labiausiai lankomų muziejų pasaulyje dėl savo įspūdingos meno kūrinių ir istorinio bei kultūros paveldo kolekcijos, siūlo pamatyti žymiąją „Mona Lizą“ kartu su tūkstančiais kitų meno kūrinių bei senovės Egipto paveldo kolekcija ekskursijose, vaizdo įrašuose ir 360 laipsnių vaizduose Luvro muziejaus internetinėje svetainėje. Taip pat ir minėti du Niujorko muziejai, pristatantys „The Met 360° Project“, arba nemokamą prieigą prie skaitmeninės kolekcijos, kurioje saugoma daugiau nei 200 knygų ir 1 700 meno kūrinių, suteikia viso pasaulio meno mėgėjams prieigą prie pasauliniu mastu pripažintų meno kūrinių, istorinio, kultūrinio bei architektūrinio paveldo. Neatsilieka ir Meksikoje gerai žinomas Nacionalinis antropologijos ir Didžiosios šventyklos (Templo Mayor) muziejai ir savo virtualiame ture eksponuoja gausią priešistorinių radinių kolekciją iš visų Meksikos regionų.

Luvro muziejaus virtualus turas: https://www.louvre.fr/en/visites-en-ligne

Niujorko „The Met 360° Project“ virtualus turas: https://www.metmuseum.org/art/online-features/met-360-project

Meksikos Nacionalinio antropologijos muziejaus virtualus turas: https://www.inah.gob.mx/paseos/mna/

Didžiosios Šventyklos muziejaus virtualus turas: https://www.inah.gob.mx/paseos/templomayor/

Dauguma šių iniciatyvų buvo pradėtos rengti dar prieš paskelbiant pasaulinę ekstremalią padėtį. Žinoma, šiuo metu susidomėjimas virtualių muziejų pasiūla stipriai išaugo ir suteikė galimybę daugeliui meno mėgėjų atrasti naujus potyrius. Įdomu stebėti meno pasaulį, besiimantį pačių įvairiausių iniciatyvų, siekiant išsaugoti žmogaus ryšį su menu. Šiame kontekste galima pastebėti, kiek toli pažengė ryšio ir komunikacijos galimybės, kurios šiuo sunkiu metu gelbėja meno bei kultūros pasaulį ir leidžia kiekvienam žmogui pažinti, domėtis, sužinoti, o svarbiausia – pamatyti.

Iš ispanų kalbos vertė Rasa Savickaitė