7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Sunkūs ir trapūs

Neįprasta reginių dėlionė „Arkos“ galerijoje

Aistė Mikštė
Nr. 4 (1325), 2020-01-31
Dailė Kultūra vaikams
Margarita Kisieliūtė, „Bangos“. 2017 m.. D. Truskaitės nuotr.
Margarita Kisieliūtė, „Bangos“. 2017 m.. D. Truskaitės nuotr.

„Arkos“ galerijoje ekspozicijos surinktos iš skirtingo amžiaus ir akademinio pasirengimo dalyvių darbų. Tarp Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos ir K.M. Čiurlionio mokyklos absolventų (dabartinių Vilniaus dailės akademijos pirmakursių) kūrinių įsiterpia dar viena – J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo stiklo studijos mokinių (nepilnamečių!) eksperimentai.

 

Pastarasis parodos segmentas labiausiai ir krito domėn. Ir ne vien dėl mano simpatijos savo gyvenamosios vietos meninės sklaidos židiniui, ir ne vien iš smalsumo įvertinti tai, ką gali dailės mokyklos ugdytiniai, lyginant su akademinių žinių kandusiais. (Jeigu moksleiviams tektų varžytis su akademijos vitražo specialybės studentais, manding, jėgos būtų nelygios.)

 

Atidžiau įsižiūrėti į tai, kas pateikta „stiklių“, verčia eksponuojamų profesionalų kūrybos apsuptis, kuri ne tik kad netrukdo, nes tai kiti žanrai, o dar labiau sustiprina stiklo objektų vizualinį išskirtinumą, technologinę specifiką ir suvokimą, kad vienas stiklo meno lauke – ne karys. Tuo leido įsitikinti ir mokytojos Dalios Truskaitės pasakojimas apie tai, kaip Dailės akademijos Kauno stiklo katedros dirbtuvėse moksleiviai rašė stiklo haiku, – tai komandinio darbo rezultatas, kai vienas atidaro krosnies duris, kitas laiko vamzdelį su karštu stiklu, trečio dalyvio ranka replėmis juo vedžiodama rašo raidę ir karpo, o ketvirtas dalyvis dujiniu degikliu palaiko aukštą stiklo temperatūrą. Tada vėl viskas keliauja kaisti atgal į krosnį. Žodžiu, dzeniško susikaupimo reikalaujantis, karštas, klampus, o kartu ir trapus darbas bei disciplinos reikalaujantis procesas. Tad iš pirmo žvilgsnio kukli, vaiski, žaismingai spindinti paroda įsižiūrėjus tokia nebeatrodo – tai iš entuziastų veido prakaito, tūkstančio laipsnių kaitros, iš nusivylimų ir užsispyrimo pamažu išaugusių kūrinių poilsio vieta. „Jeigu jie viską žinotų – turbūt nė nepradėtų“, – parodos anotacijoje apie savo mokinių pastangas sako Truskaitė. O paviešinti rezultatai aktualizuoja posakį „mažiau kalbų, daugiau darbų“, kuris tuščiažodžiavimo užtvindytoje (meno irgi) kasdienybėje tampa nauju priesaku raitotis kompiuterio laidus į krepšį ir imtis monumentalesnių užduočių.

 

Dar vienas niuansas tas, kad J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialas – vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje, turinti stiklo dirbtuvę. Tad mokyklinio amžiaus žmonės tik šioje studijoje gali realizuoti savo stiklinius polėkius (su nuopuoliais arba be), kaip, beje, ir tokį polinkį turintys suaugusieji. Šių stiklo technikų „laborantų“ atsiskleidimas viešumoje svarbus ir tuo, kad leidžia atkreipti dėmesį į tapsmo menininku pirminę pakopą. Nors gal tik vienas kitas pasuka tuo keliu (pvz., solidžios, visą patalpą užimančios instaliacijos „Bangos“ autorė Margarita Kisieliūtė dabar studijuoja mediciną), tačiau jei pasiryžta, tai ženklas, kad verta pastebėti ir tuos, kurie palaikė, sudėliojo orientyrus (kartais įspyrė) ir išlydėjo ten, kur jų galbūt sulaukė rimtas meninis virsmas.

 

„Įsiveržimu“ į meno teritoriją, skirtą profesionalams, tarsi buvo sulaužytas tam tikras tabu, nes eksponuojami atlikimo prasme nenugludinti ir idėjiškai nepretenzingi moksleivių (vaje!) darbai. Pasak stiklo studijos mokytojos Truskaitės, „nebūtinai labai konceptualūs ar labai novatoriški, kartais jaunatviškai naivūs ir truputį juokingi“ darbai, bet privalu paploti – nepaklusni stiklo medžiaga suvaldyta ir įkūnyta. Taip pat ši paroda yra tam tikra netikėta inovacija (o gal provokacija?), kai moksleivių darbai eksponuojami dailės galerijoje šalia jau meno kūrėjo statusą turinčių dalyvių. Ir tai ne vienadienė peržiūra galerijoje, o padorios trukmės paroda. Atsiveria kelias šiam reiškiniui tapti plačiai taikoma praktika, kuri būtų reikšminga meno edukacijos kontekste.

 

Ir neregiui aišku, kad daug o daug to, kas skirta vaikams ir jaunimui, yra daroma atmestinai, na, nebent padvelktų komercine nauda, tuomet jaunimo labui plušėtų ištisa pramogų industrija. Tokio tipo parodos – svarbus žingsnis mokyklinio amžiaus žmonių (taip taip, jie irgi žmonės) įtraukimui į kultūrinius procesus. Kai dėmesį užkabina tai, ką „rimtoj vietoj“ veikia bendraamžiai, esi priverstas pamatyti (o gal sąmoningai susidomėti tuo), ką daro ir trimis kartomis vyresni meno veikėjai. Ir dar – gal net sukirbės mintis, kodėl aš pats negalėčiau bandyti to paties.

 

Šioje ekspozicijoje nėra teksto kaip kūrinio pratęsimo, jo pakaitalo ar spragų užpildo. Ir nereikia, užtenka kuklios parodos anotacijos, kuri konceptualizmo išakėtame laike jau savaime turi konceptualų užtaisą – neturėti koncepcijos. Narsus žingsnis, nes čia stiklo objektai neapsimetinėja esą geresni, nesiteisina dėl savo buvimo, o tiesiog yra. Sunkūs ir trapūs. Lygiai tokie pat, kokie būna jauni žmonės.

 

Paroda veikia iki vasario 4 d.

Margarita Kisieliūtė, „Bangos“. 2017 m.. D. Truskaitės nuotr.
Margarita Kisieliūtė, „Bangos“. 2017 m.. D. Truskaitės nuotr.
Darija Šachova, Jonė Bartininkaitytė, Darija Terentjeva, Haiku Vilnius – Kaunas, 2017 
Bendradarbiaujant su Dailės akademijos Kauno fakulteto stiklo katedra, ir Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, stiklo studijos mokinės rašė stiklo haiku (tarptautinio projekto „Vitrum Balticum“ dalis. D. Truskaitės nuotr.
Darija Šachova, Jonė Bartininkaitytė, Darija Terentjeva, Haiku Vilnius – Kaunas, 2017 Bendradarbiaujant su Dailės akademijos Kauno fakulteto stiklo katedra, ir Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, stiklo studijos mokinės rašė stiklo haiku (tarptautinio projekto „Vitrum Balticum“ dalis. D. Truskaitės nuotr.
Žaneta Liubertaitė, „Sabinka“ (klasės draugės portretas). 2019 m. D. Truskaitės nuotr.
Žaneta Liubertaitė, „Sabinka“ (klasės draugės portretas). 2019 m. D. Truskaitės nuotr.
Karina Dasevičiūtė, „Saldainiai“, 2019 m. D. Truskaitės nuotr.
Karina Dasevičiūtė, „Saldainiai“, 2019 m. D. Truskaitės nuotr.
Beatričė Šabanovič, „Laiko įamžinti“. 2013 m. D. Truskaitės nuotr.
Beatričė Šabanovič, „Laiko įamžinti“. 2013 m. D. Truskaitės nuotr.
Diana Ščerbuk, „Vakare“. 2018 m. D. Truskaitės nuotr.
Diana Ščerbuk, „Vakare“. 2018 m. D. Truskaitės nuotr.
Darija Šachova, 2018 m. D. Truskaitės nuotr.
Darija Šachova, 2018 m. D. Truskaitės nuotr.
J. Vienožinskio dailės mokyklos N. Vilnios filialo stiklo studijos mokinių darbai 2003-2018 m. D. Truskaitės nuotr.
J. Vienožinskio dailės mokyklos N. Vilnios filialo stiklo studijos mokinių darbai 2003-2018 m. D. Truskaitės nuotr.
Julija Gabajūtė, „Lietus“. 2016 m. D. Truskaitės nuotr.
Julija Gabajūtė, „Lietus“. 2016 m. D. Truskaitės nuotr.