7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Trijų moterų troškimai

Astijus Krauleidis-Vermontas
Nr. 26 (1263), 2018-06-29
Dailė
Miglė Kosinskaitė, „Salvadoro vaikystė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Salvadoro vaikystė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto

Atrodytų, kad vasara diktuoja savo ritmą – kaskart lėtą ir neįpareigojantį, turintį savotiško žavesio. Leidžiantį individui neįpareigojančiai reflektuoti tikrovę ir galbūt kurti projekcijas į ateitį. Ne tik dvasiškai, bet ir kūniškai pasinerti į troškimus. Tokios mintys kilo aplankius Palangos „Ramybės“ galeriją, kurioje veikia trijų menininkių atskiros parodos – tapytojos Miglės Kosinskaitės, tekstilininkės Eglės Gandos Bogdanienės ir Paryžiuje gyvenančios menininkės Rūtos Jusionytės. Įdomu, kad nors parodos pristatomos kaip atskiros, vis dėlto jose kuriamas vientisas naratyvas, per kurį išsikristalizuoja skirtingos menininkių troškimų apibrėžtys. Greičiausiai toks žingsnis nebuvo sąmoningas, bet jis parodo, kaip autorės tarpusavyje mezga ryšį, ir išryškina jų sąmonės ir pasąmonės vaizdinius.

Jau tapo tradicija, kad M. Kosinskaitė Palangoje vasarą pristato savo naujausius darbus, leidžiančius kaskart pastebėti menininkės ryškų progresą. Autorės stiprioji pusė – per siurrealistiškus ir hiperrealistiškus įvaizdžius kurti įsimintinus pasakojimus, leidžiančius žiūrovui susitapatinti su jų personažais. Pavyzdžiui, ekspozicijoje ypač išsiskiria stiprų emocinį krūvį turintis darbas „Saulėlydis“, kuris parodo, kaip M. Kosinskaitė jungia siužetinius pasakojimus ir hiperrealybės bruožus. Darbe akcentuojamas ypač realistiškas žvilgsnis, nukeliantis žiūrovą į svajas. M. Kosinskaitei svarbu išryškinti ribą tarp realybės (kuri dažniausiai krypsta į hiper) ir fantazijos, tarp šiapus ir anapus paveikslo. Šiuo atveju įtaigų pasakojimą kuria ne plastiškumas, bet figūratyvumas – gilios žmogaus akys. Būtent naujausiuose, per 2018-uosius sukurtuose autorės darbuose (paveiksle „Gazelė ir Minotauras“, cikle „Praeivis“) galime atpažinti stiprią žvilgsnio metaforą, kuri savotiškai atskiria subjektą nuo aplinkos ar patį autorių nuo jo kūrinio, konstruoja naujas temas, paremtas dualumo samprata. Tapytojai svarbu megzti dialogą tarp vyro ir moters, tarp žmogaus ir mitinės būtybės ar gyvūno, taip parodant, ko trokštame ir apie ką svajojame. Taip pastebime ryškų vyro-Minotauro įvaizdį, suvokiamą kaip siekiamybę, dvasinę ramybę. Apskritai savo kūryboje M. Kosinskaitė mėgsta dažnai transformuoti reikšmes ar jas perrašyti. Pavyzdžiui, darbe „Salvadoro vaikystė“ savaip interpretuojamos svajonės, kurios suvokiamos kaip svarbi tikrovės dalis.

Miglė Kosinskaitė, „Gazelė ir Minotauras“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto

Tekstilininkės E. Gandos Bogdanienės kūryboje dominuoja ypač ironiškas požiūris į tikrovę. Parodoje ji pristato tekstilės objektus, traktuojamus kaip vienas ciklas, sudarytas iš darbų „Pieta“, „Undinė“ ir „Ženklai“. Juose jungiamas tekstilės amatas ir inovacijos, transformuojami mitai ir į juos žvelgiama iš šiandieninės perspektyvos. Autorės sukurti objektai savotiškai pasakoja apie žmogaus stiprius troškimus, kurie disharmonizuoja individą. Autorė siekia per savo darbus reflektuoti gilesnes žodžių „laisvė“, „ramybė“ ar „aistra“ reikšmes. Negalėtume objektų vertinti kaip ypač krypstančių į feminizmo filosofiją, bet E. Ganda Bogdanienė geba net sarkastiškai ar ironiškai pažvelgti į moters pasaulį. Įdomų tarpusavio dialogą konstruoja objektai „Pieta“ ir „Undinė“. Šiuose objektuose siekiama harmonijos ir dvasinio išsilaisvinimo. Abejuose objektuose nėra tiesioginių nuorodų į vyro figūrą. Viena vertus, E. Ganda Bogdanienė darbe „Pieta“ pasirenka kitaip žvelgti į Mikelandželo skulptūrą – šioje parodoje atsisako Kristaus figūros ir parodo stiprią moters laikyseną (pažymėtina, kad autorės darbas yra su Kristų imituojančiu tekstilės objektu). Kita vertus, „Undinėje“ autorė parodo, kad moters pasaulyje būtinas vyras, kuris ją išlaisvintų iš pančių. Rodos, autorė žiūrovui žaismingai pristato tradicinius mitus, bet taip pat juos transformuoja moterį iškeldama į pirmą vietą.

Panašiai moters pasaulį tyrinėja R. Jusionytė, kuri į Palangą atvežė naujausias terakotos skulptūras. Galerijoje eksponuojama menininkės skulptūrų paroda „Tyras buvimas“ – įžanga į kitais metais Lietuvoje įvyksiančią autorės 40-mečio parodą „Meilė ir mitas“. R. Jusionytei svarbu per grubų medžiagiškumą (darbai primena pirmykštį meną) išreikšti idiliškus žmogaus jausmus. Autorės siekiamybė – per skulptūrą parodyti gyvenimo ir mirties, harmonijos ir chaoso egzistavimą. Taip R. Jusionytė kiekvienoje skulptūroje konstruoja savo mitą („Vyras ir šuo“, „Pora“, „Stovinti moteris“, „Mergina ir omaras“ ar „Mergina su žuvimi“). Jai svarbu kurti istoriją, kurioje dalyvautų ir pats žiūrovas. Šiuo atveju R. Jusionytė brėžia liniją tarp žiūrovo ir skulptūros, taip parodydama du atskirus mikropasaulius, kurie susipina. Darbai nurodo į naują menininkės kūrybinio kelio atšaką, kurioje daugiau romantikos ir melancholijos, grubumą keičia švelnumas. R. Jusionytės skulptūros įprasminamos kaip vienatvės metafora. Šiuo atveju vienatvę reikėtų traktuoti kaip teigiamybę, kuri leistų pastebėti tikrovės įtrūkius – visiškai kaip skulptūrose esančios ertmės. Autorės darbai mezga stiprų dialogą su M. Kosinskaitės tapyba, ypač paveikslu „Gazelė ir Minotauras“. Per trokštamą vienatvę R. Jusionytė siekia žiūrovui parodyti, kad ji gali būti suvokiama kaip dvasinis nuskaidrėjimas. Autorė per grubią terakotos faktūrą individui parodo vienatvės ir savianalizės troškimą.

Rūtos Jusionytės skulptūra, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto

Palangos „Ramybės“ galerijoje surengta vientisa paroda leido skirtingas autores – M. Kosinskaitę, E. Gandą Bogdanienę ir R. Jusionytę – ne vertinti atskirai, bet taip pat ieškoti bendrų ryšių, kurie išryškėjo apžiūrint bendrą ekspoziciją. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad autorės visiškai skirtingos, bet nejučia galima pastebėti bendrų temų, įvaizdžių, kurie atsikartoja kūryboje. Įdomu tapybos, tekstilės ir skulptūros darbuose pabandyti įžvelgti moterų troškimus bei suprasti, kokią vietą jųjų gyvenime užima vyro figūra. Jeigu M. Kosinskaitė konstruoja fantasmagorišką troškimų pasaulį, tai E. Ganda Bogdanienė sąmoningai į moters pasaulį žvelgia žaismingai. Kita vertus, R. Jusionytei svarbu išryškinti vienatvės svarbą žmogaus gyvenime. Juk šiandieną vienatvės troškimas – nelengvai išpildoma siekiamybė.

 

Miglės Kosinskaitės, Eglės Gandos Bogdanienės ir Rūtos Jusionytės darbus galima apžiūrėti galerijoje „Ramybė“ (Vytauto g. 35, Palanga) iki rugsėjo 9 d.

Miglė Kosinskaitė, „Salvadoro vaikystė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Salvadoro vaikystė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Gazelė ir Minotauras“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Gazelė ir Minotauras“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Saulėlydis“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Miglė Kosinskaitė, „Saulėlydis“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Eglė Ganda Bogdanienė, „Pieta“, „Undinė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Eglė Ganda Bogdanienė, „Pieta“, „Undinė“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Eglė Ganda Bogdanienė, „Ženklai“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Eglė Ganda Bogdanienė, „Ženklai“, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Rūtos Jusionytės skulptūra, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Rūtos Jusionytės skulptūra, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Rūtos Jusionytės skulptūra, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto
Rūtos Jusionytės skulptūra, nuotr. A. Krauleidžio-Vermonto