Vieno istorinio paveikslo istorija

Istorinis žanras tapyboje daugeliui siejasi su didelio formato daugiafigūrėmis kautynių scenomis ir atrodo tarsi anachronizmas šiuolaikinės tapybos kontekste. Tačiau pastaruoju metu šis žanras atgimsta, transformuojasi ir įgyja naujas, aktualias formas. Šiuolaikinėje Lietuvos profesionaliojoje tapyboje istorinio žanro interpretacijos vis dar retos. Andrius Zakarauskas – bene pirmasis tapytojas, ėmęsis tapybos priemonėmis vaizduoti gana nesenus 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Paveikslo „Raudonas potėpis“ vaizdinys yra gerai pažįstamas daugeliui žiūrovų, nes kompozicijos atspirties tašku tapo plačiai paplitusi ikoninė tą sausio naktį daryta Virgilijaus Usinavičiaus fotografija. Egzistuojančios nuotraukos panaudojimas paveikslui kurti atkreipia dėmesį į tai, kaip vaizdai veikia istorinę atmintį ir dalyvauja ją kuriant bei palaikant. Bet tapytojas ne tiesiogiai perkelia fotografiją į drobę, o interpretuoja ir praplečia ją: papildo scena viršuje, kurioje matyti bėgančių kareivių siluetai, o apatinės dalies figūras kone paverčia geometrizuota abstrakcija.

Paveikslo istorinį siužetą praplečia religinės užuominos. Pasak Zakarausko, religinės paralelės susijusios su paveikslo atsiradimo istorija. „Ilgai ieškojau asociacijos ar nuorodos Kristaus parkritimo scenai iš tapomo Kryžiaus kelio stočių ciklo. Pati aukos vaizdo paieška mane ir nukreipė link Sausio 13-osios įvykių. Būtent aukos idėja yra tas bendras vardiklis, siejantis Kryžiaus kelią ir po tanku gulinčią figūrą“, – pasakoja tapytojas. Nuorodų į religiją menininko kūryboje esama jau seniai, tačiau tik pastaruoju metu jos ėmė įgauti aiškesnę siužetinę išraišką. Biblinės scenos tapytojo darbuose ne tik pasakoja konkrečius siužetus iš Šventojo Rašto, bet ir padeda atskleisti bendresnes temas, paliesti pamatinius žmogiškosios egzistencijos klausimus.

Paveikslo pavadinime „Raudonas potėpis“ akcentuojamas tapybinis paveikslo sluoksnis atitraukia nuo jo istorinio ir religinio konteksto bei grąžina prie pačios tapybos – to, kas Zakarauskui paprastai yra svarbiausia, kuo prasideda ir baigiasi kiekvienas jo paveikslas. Raudonas spalvinis laukas yra ne tik vizualiai svarbiausia drobės vieta, bet ir reikšmingas prasminis elementas (raudona – tai kraujas, kova, agresija, drama). Taip nutolstant nuo konkretumo ir detalių, paveikslas įgyja universalumo, lokalaus įvykio atvaizdas tampa tiesiog paveikiu metaforišku vaizdiniu, jaudinančiu ir sukeliančiu emocijas nepriklausomai nuo istorijos žinių.

Paveikslas „Raudonas potėpis“ žiūrovams pirmąkart pristatytas birželio 7–10 d. parodų centre „Litexpo“ vykusioje tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“, galerijos „The Rooster Gallery“ ekspozicijoje „The Big Moving Picture“.