7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vienuoliškas ilgesys stebint Kali jugos griuvėsius

Apie klasikinių dvasių persmelktą simbolistinę Algio Griškevičiaus tapybą

Simonas Norbutas
Nr. 36 (1188), 2016-11-11
Dailė
Algis Griškevičius, „Atrakcionai Rytprūsiuose“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Atrakcionai Rytprūsiuose“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.

„Simbolizmas is not dead!“ Toks grafitis galėtų puikuotis ant VDA senųjų rūmų sienos, besimyluojančios su gotikine Šv. Onos bažnyčia. Kaip nuoroda į gotiką, tas neišsenkančias visokių romantizmų ir simbolizmų įsčias. Ginkdie, neskatinu vandalizmo (ar anachronistinio epigonizmo), tiesiog bandau priminti avangardizmo pankams, kad didžiausias pasipriešinimo materialistinei sistemai gestas visad bus nukreiptas į anapusybės paieškas. Slėnius, kur ganosi meno vaisingumą palaikančios archetipų kaimenės...

Tačiau norint tą anapusybę atrasti ir padaryti ją aktualią šiandienos žmogui, neišvengiamai reikia ieškoti jos išorinių apraiškų. Šiandienoje. O dar geriau – netolimoje vakardienoje.

Būtent tokias archetipinių simbolių medžiokles praktikuoja ir tapytojas Algis Griškevičius, spalio 28 d. Dailininkų sąjungos galerijoje pristatęs savo naujausių darbų parodą „Suspenduota realybė“. Šis tapytojas, lyg koks laiko dvasias gaudantis šamanas, vaikšto po Vilniaus užugatvius ar provincijos užutekius ir dedasi galvon erdves (ir laiką) įcentruojančius vaizdinius, kurie vėliau, jau tapybinės alchemijos procese, išsidistiliuoja į praėjusio laiko ženklus. Taip banalūs daiktai – namai, tiltai, lieptai, suoliukai, stulpai, vandens bokštai, pastoliai, įvairaus plauko atrakcionai ir karuselės – virsta gyvenimo geidulio ir mirties baimės simboliais, savitomis modernaus laiko ikonomis.

Juk kas begali tiksliau išreikšti mūsų amžiną ir beprasmį sukimąsi beprotiškame gyvybės-mirties-gyvybės cikle, jei ne modernių laikų karuselės, velnio ratai ir kiti atrakcionai, susisiekiantys su archetipiniais Samsaros, rėdos, fortūnos rato įvaizdžiais (o jei norit – net anapusiniais Dante’s pragaro ratais). Tą Griškevičius puikiai jaučia, todėl minėti daiktai jo paveiksluose nėra vien vaikystės nostalgijos apraiška ar mirusio sovietinio laiko dokumentavimas (nors ir tokių judesių esama), o pirmiausia meditatyviai regai atviri egzistenciniai simboliai. Ženklai, turintys per istoriją, modernaus pasaulio mechanizmų matricas pasakyti mums kai ką esmingesnio. Kai ką apie visų žmogiškų lūkesčių, aistrų ir kultūrinio heroizmo bergždumą (pvz., „Pavargusi orbita“), kai ką apie neišvengiamą bet kokių dionisiškų ekstazių baigtį (pvz., „Rudens prisiminimų spąstai“), kai ką apie visuotinės, sociumo ritualais grįstos žmonių bendrystės efemeriškumą (pvz., „Iliuzija“) ir galop kai ką esmingiausio – apie tą mūsų puikybę velnio (apžvalgos) ratais išdidžiai žvalgytis po savo modernistinių ambicijų nukamuotą žemę (pvz., „Atrakcionai Rytprūsiuose“).

Beje, tą ne mano vieno pastebėtą energinę įtampą, tą nerimo aurą, sklindančią iš šiaip jau apoloniškai organizuotų Griškevičiaus kompozicijų, būčiau linkęs aiškinti būtent prieš tai minėtos įtampos tarp modernizmo nualintos žemės ir dieviškos šviesos kontrastu. Tik pažvelkite, kaip jautriai, virpančiais ir tiksliais potėpiais kuriamas nenusakomai švytintis dangus. Ir kaip negailestingai tiksliais, ilgais ir vienakrypčiais, bet šaltais potėpiais (it kokiu skustuvo judesiu Luiso Buñuelio filme) raižomi mūsų vyzdžiai, kenčiantys aštrias betoninių krantinių ar išsitempusių stulpų linijas. Tik čia ta įtampa dar turi ir ilgesio. Ne, ne to, kurį realizavo Dalí su Buñueliu, išvertę chtonines, paranojines tikrovės žarnas ir jų garuose regėję pasąmonės miražus. Priešingai. Griškevičius turi religinio žmogaus vilties, kad dangiškas švytėjimas visad įpūs į mirusias žmogaus konstrukcijas gyvybės ar it koks Dzeuso lietutis apvaisins nuo sacrum besislepiančius Danajos miestus ir melioracijos nukamuotas provincijos pievas. Tai Dievo tvarkos ir Jo kvėpavimo pajautimo (kaip asmeniško prasmės ir gyvasties laidavimo) ilgesys. Kas belieka šiais Kali jugos laikais, pridurtų koks nors sekuliaraus vakariečio kančią atjaučiantis Himalajų išminčius...

Ir pabaigai dar šiek tiek asmeniškų įžvalgų. Turiu prisipažinti, kad Griškevičiaus iš mūsų kolektyvinės pasąmonės iškelti simboliai man artimi tapo tada, kai parodą žiūrėjau antrą kartą. Tik jau ne vienas, o su žavia jauna nimfa. Ir tik jos kūniški kerai padėjo man suprasti, kad Kali jugos gravitacija, nepaisant įsikalbėto dvasingumo, visgi traukia suktis pačiame Fortūnos (Hamleto įvardintos kekše) malonumų centre, toje iliuzinėje gyvenimo geismo karuselėje. Vietoj Apolono rinktis Dionisą, vietoj kontempliatyvaus stebėjimo – hipnotiškus Eroto ir Tanato linksmuosius kalnelius, ir jei jau visai profaniškai kalbėčiau, vietoj Bernardinų medinių klauptų – Vilniaus „Akropolio“ minkštasuolius.

Nuodėmingų minčių nepajėgė sustabdyti net tai, kad tapytojo vaizdiniuose labiau apčiuopiami būties griuvėsiai, o ne jos čia ir dabar vykstantis siausmas, Eroto ir Tanato suspenduotas autoriaus kontempliatyvioje, vienuoliškos išminties regoje. Bet mano instinktai net ir čia kasėsi po dailininko atskleistu memento mori, prikėlinėdami dionisiškos būties dievų ir pusdievių šmėklas.

Sunku buvo susitaikyti su akivaizdžia menininko pastanga atverti medžiaginę tikrovę kaip vanitas natiurmortą, raginantį su vienuoliška išmintimi (o gal net šypsena) iš tolo, ramiai pažiūrėti į šias aistros, troškimų liekanas, į šias pittura metafisica – suspenduotos realybės – panoramas...

 

Paroda veikia iki lapkričio 16 d.

Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Dirba pirmadieniais–šeštadieniais 10–18 val., sekmadieniais 10–16 val.

Algis Griškevičius, „Atrakcionai Rytprūsiuose“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Atrakcionai Rytprūsiuose“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Pavargusi orbita“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Pavargusi orbita“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Rudens prisiminimų spąstai“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Rudens prisiminimų spąstai“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Iliuzija“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Iliuzija“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Baugi šviesa“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Baugi šviesa“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Šalta“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Algis Griškevičius, „Šalta“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.