7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasakos, pasakojimai ir jų veikėjai

Rasos Dočkutės (1938–2012) kūrybos paroda „Pavasaris“

Ilona Baniuševič
Nr. 21 (1082), 2014-05-30
Dailė
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Nedidelėje ir jaukioje Vilniaus grafikos meno centro III aukšto salėje eksponuojami skirtingu laikotarpiu sukurti Rasos Dočkutės piešiniai ir tapybinės kompozicijos dažnai atrodo kaip vaizdai iš pasakų. Tai ir nestebina – juk dailininkė geriausiai žinoma kaip knygų vaikams iliustratorė.
 
Dauguma kūrinių ne tik spalvine gama, bet ir savo vidiniu turiniu yra giedri ir šviesūs. Taip pat eskiziški ir sudarantys įspūdį lyg būtų sukurti lengvu polėkiu. Bene kiekviename paveiksle vyksta kažkas judraus, dažnai džiugaus ir fantastiško. Svarbiausi paveiksluose yra jų pasaulio veikėjai, kurių kiekvienas su išraiškingu charakteriu ir savo turtinga istorija.
 
Vienas įsimintiniausių personažų – nerimastingai didelėmis apvaliomis akimis į žiūrovą žvelgianti neaiški būtybė „Kompozicijos raudoname fone“ (1977) centre. Šis paveikslas iš parodos išsiskiria ekspresyviu, dramatišku koloritu, sodrios raudonos ir juodos spalvos kontrastu. Stilizuotas kompozicijos turinys lengvai suvokiamas ir pasiduoda įvairioms interpretacijoms, priklausančioms nuo žiūrovo asmeninės emocinės patirties, kuri nulemia priskiriamą situaciją ir būseną šio paveikslo herojui.
 
Stilistiškai panašus – balta kalnų gėle pavadintas kūrinys „Edelveisas, edelveisas“. Skambus žodis edelvais dukart užrašytas ir paveiksle, o dėl tokio pakartojimo kūrinys tapo dar kaip savotiška nuoroda į populiarią dainą „Edelweiss“ (iš miuziklo „Muzikos garsai“). Gėlę R. Dočkutė nutapė visai mažytę viršutiniame paveikslo kampe kartu su nedidelėmis kopėtėlėmis, tarsi naują patirtį žadančią siekiamybę. Neįprastas, deformuotas žmogaus figūros siluetas, arba greičiau užuomina į žmogaus siluetą su didele ranka tampa ryškiu kontrastu trapiam edelveisui. Atrodo, ranka galėtų lengvai jį pasiekti, kita vertus, susidaro įspūdis, kad jai tiesiog per sunku pakilti.
 
Nors gana aiškiai suvokiame, ką matome, ir galime paveikslų vaizdą savaip identifikuoti, už viso to, atrodo, dar slypi istorija su mintim, kurios paviršiuje paprastai nerasime. Apie ją reikėtų pagalvoti ir sugalvoti. Istorijų gali būti daug ir pačių įvairiausių. Iš tiesų gal kartais net labiau apie mus pačius nei apie gyventojus iš paveikslų.
 
Eksponuojami R. Dočkutės piešiniai – minimalistiniai ir itin eskiziški. Šie darbai gana intymūs, kai kurie – erotiški. Ankstesnių metų kūriniai iš pažiūros laisvi ir nerūpestingi, tačiau stilizuotus figūrų pavidalus kuriančios, flomasteriu nupieštos, vinguriuojančios ir besiraitančios linijos įneša įtampos, nerimo. Vėlesni tušu kurti darbai tokie pat ekspresyvūs, bet darnesni.
 
Piešiniuose dėmesys sutelkiamas į žmonių santykius. Tai darbai apie draugystę, prisirišimą, meilę, intymumą. Bet taip pat ir apie liūdesį, vienatvę, kitus jausmus. Šiuose darbuose dinamiškumas pasireiškia ne tik kaip paviršinis efektas, bet ir idėjiniu lygmeniu. Svarbi tampa akimirkos nuotaika, jos pagava, nes kaskart naujai atsigręžus į kūrinį jis atrodo vis kitaip ir kitaip atsiveria.
 
Ekspoziciją sudaro ir visai nedideli, tarsi sau sukurti piešiniai. Eskiziški, lengvi ir itin subtilūs, šie kūriniai perteikia jautrią ir šviesią pasaulėžiūrą. Jie – tarsi puslapiai iš poezijos knygos, žavi gyvumu ir lengvai užčiuopiamu judrumu.
 
Aplankius šią parodą susidaro įspūdis, kad R. Dočkutės kūryba labai įvairi ir technika, ir dvasiniu turiniu. Nors taip pat nesunkiai galime išskirti ir tai, kas dailininkės darbus tarpusavy vienija ir kartu daro išskirtiniais: šios autorės kūrybai aktualus naratyvumas, vizualiai išraiškingi ir saviti personažai; jos kūriniuose dažnai pasakojama stebuklinga pasaka, kurios herojais tampa personifikuoti paukščiai ir įvairiausi kitokie nematyti padarai, dėl ko kūriniai atrodo lyg būtų vaikams skirtos iliustracijos – nuotaikingos ir dažnai naivokos. Dailininkės kūrinių pasaulis nuoširdus ir jautrus. To paties jis reikalauja ir iš savo žiūrovų. Jam svarbu sužadinti mūsų vaizduotę, kad neliktume pasyviais stebėtojais, o mąstytume, ieškotume, atrastume, kas mums brangu, ir tai labiau vertintume.
 
Paroda veikia iki gegužės 31 d.
Vilniaus grafikos meno centras (Latako g. 3, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val., šeštadieniais 11–15 val.

 

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.