2014 m. gegužės 20 d. – birželio 20 d.
Atidarymas gegužės 20 d. (antradienį), 18 val.
Gegužės 20 dieną, galerijoje „Vartai“ pristatoma trečioji, kuratoriaus iš Vienos Amer Abbas kuruojamos parodų serijos „Sleepwalking” dalis. Pirmoji surengta 2009 m. „Temporary“ galerijoje, Kelne, antroji įvyko 2012 m. „Freieis“ muziejuje Berlyne. „Sleepwalking III“ atsisakoma grupinės ekspozicijos formato. Šiai parodai išrinkti du šiuolaikinės austrų meno scenos atstovai – Franz West ir Barbara Kapusta.
Užuot pristačius reiškinius, tokius kaip sumaištis ir sprendimas, arba vizualumas ir performatyvumas, seka, čia kuratoriaus sumanymas grindžiamas dviejų meninių jėgų priešprieša. Ankstesniuose „Sleepwalking“ projektuose buvo prisimenamas suvokimas, jog menui iš esmės būdinga savo raidos kryptis atskirti nuo vyraujančios diskurso trajektorijos. Pasak Jaques‘o Rancière, lyginant su kitais „estetiniais režimais“ – politika, mokslu ir t. t., menui būdinga „pirmykštė estetika“. Visi jo aprašyti režimai priklausomai nuo jų koncepcijos ir sudėties individualiai ar kolektyviai dalyvauja juslinės sferos dalybose. Meno subversyvumas arba ardomoji galia susijusi su jo atskyrimu nuo reprezentacijos diskurso. Trečiosios „Sleepwalking“ dalies idėjinė ašis – tai reiškinys, ko nors atsiradimas. Čia taip pat pasitelkiama plačiai paplitusi meno aiškinimo sąvoka, – „kūnas be organų“. Deleuze ir Guattari, pasisavinę šią Antonino Artaud metaforą ir interpretuodami ją Artaud dvasioje, veikale „Kapitalizmas ir šizofrenija“ išaiškina jų sukurtos „rizomos“ atsiradimą ir funkcionavimą.
Franzo Westo skulptūros, objektai, koliažai ir performansai funkcionuoja kaip nejudantys paveikslai – momentinės įvykių ir mizanscenų fotografijos – išvietintoje erdvėje, atviroje scenoje. Šie objektai ir skulptūros dažnai primena organiškas struktūras ar organišką pavidalą įgavusius perdirbtus daiktus. Čia „Kūnas be organų“ įgyja ypatingą reikšmę, nes tai šizofrenijos – pavergto kūno – išvengianti būklė. Greta objektų „Sleepwalking“ parodoje pristatoma didelio formato Evos Baduros Triskos videointerviu su Franzu Westu projekcija.
Dideliame ekrane rodomas ir Barbaros Kapustos filmas „Sutarta diena“ – greta jos fotografijų serijos „Mes Jūs Jums“. Jauna menininkė, pasitelkusi poetinius įgūdžius, ryžosi „kūną be organų“ inscenizuoti kaip pasakojimą. Jos fotografijų serijoje portretuojami draugai telkia pastangas vidinį „kūną be organų“ išversti į išorę. Filmuotoje šio projekto versijoje nėra veiksmo. Scenoje menininkės susodinti žmonės sustingsta supaprastintų gestų pozose.
Franzo Westo ir Barbaros Kapustos – skirtingoms kartoms atstovaujančių menininkų – kūriniai parodoje „Sleepwalking III“ sudaro simbolinę sąjungą, skirtą sugrąžinti „kūną be organų“, 1948-aisiais Antonino Artaud užrašytą grėsmingai išganingą nuojautą.
Fanz West gimė 1947 m. Vienoje, studijavo Vienos taikomųjų menų akademijoje. West buvo pastoviu apžvalginių parodų, tokių kaip „Documenta“ ir kitų tarptautinių meno bienalių dalyviu. Jo kūriniai yra pagrindinėse viešosiose meno kolekcijose, tarp kurių, – „Pompidou“ centras, Paryčiuje; „Ludwig“ muziejus, Kiolne, Modernaus meno muziejus, Niujorke ir MAXXI Romoje. Pastarosios solo parodos buvo pristatytos Kunsthaus Bregenze, Austrijoje (2003 m .), Lincoln centre, Niujorke (2004), Vankuverio meno galerijoje (2005), galerijoje MAK, Vienoje (2008), Baltimore meno muziejuje (2008–2009) Losandželo apygardos meno muziejuje, Losandžele, JAV (2009), Lidwig muziejjuje, Kelne, Vokietijoje (2010), Universalmuseum, Grase, Austrijoje (2010-2011), Filadelfijos meno muziejuje, Filadelfijoje, JAV (2012), Schinkel paviljone, Berlyne (2012), Modernaus meno muziejuje, Frankfurte (2013). Franz West mirė 2012 metų liepą, Vienoje.
Barbara Kapusta gimė 1983 Lilienfelde, Austrijoje, studijavo Vienos meno akademijoje. Gyvena ir dirba Vienoje. 2008 metais įkūrė drauge su menininku, filmų kūrėju Stephanu Lugbaueriu „Saprophyt“ parodinę erdvę. Paskutinės Barbaros Kapustos parodos buvo pristatytos „Temporary“ galerijoje, Kelne, Vokietijoje (2009), Künstlerhaus, Vienoje (2010), RMIT, Melburne (2010), Freudo muziejuje, Vienoje (2011), „Unit One“ galerijoje, Beižine, Kinijoje (2012), „Freies“ muziejuje, Berlyne (2012), „Kunstpavillon“, Insbruke, Austrijoje (2012), „21er Haus“, Vienoje, (2013), „Banfo“ centre, Banfe, Kanadoje (2013).
Kuratorius: Amer Abbas
Dėkojame Šiuolaikinio meno centrui
Parodos rėmėjai: Bundeskanzleramt, Austrijos Respublikos Ambasada
