Nuo amatų iki meno objekto

Gegužės 10–13 d. galerijoje „Saatchi“, Londone, duris lankytojams atvėrė tarptautinė mugė „Collect“, kuri domisi amatais ir taikomosios dailės darbais. 10-ąjį gimtadienį švenčiančiame renginyje, kurį organizuoja Britų amatų taryba (British Crafts Council), pristatomi naujausi ir prabangiausi šiuolaikinių taikomosios dailės autorių kūriniai. Pagrindinis renginio „Collect“ tikslas yra parodyti dirbinius, kurie prilygsta dailės kūriniams, yra išskirtinio meistriškumo pavyzdžiai ir savo turiniu aktualūs dabarties mene, gali rungtis tarptautiniu lygiu. Tačiau svarbiausias tikslas – suteikti amatams meno statusą, įvertinti taikomosios dailės reikšmę ir galimybes.

Pastaruosius kelerius metus mugė „Collect“ pagal statusą yra lyginama ne tik su Londone vykstančia „Frieze“ meno muge, bet ir su Niujorke bei Čikagoje vykstančiu renginiu SOFA (Sculpture Objects Functional Art + Design). 2004 m. Viktorijos ir Alberto muziejuje pirmą kartą surengta šiuolaikinės taikomosios dailės mugė „Collect“ išaugo į vieną svarbiausių ir įtakingiausių tarptautinių renginių savo srityje visame pasaulyje. Mugėje kiekvienais metais susirenka šiuolaikinių amatų atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Šiemet čia dalyvauja atstovai net iš 10-ies šalių – Švedijos, Norvegijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės.

Dauguma galerijų mugėje dalyvavo ne pirmus ar antrus metus, o iš viso prisistatė 32 galerijos. Ekspozicijose netrūko įvairovės, rodyti medžio, stiklo, keramikos, juvelyrikos, tekstilės ar metalo dirbiniai. Didžiausias stendas ir daugiausia dėmesio mugėje visuomet buvo ir yra skiriama galerijai „Adrian Sassoon“, nes tai įžymiausias vardas šiuolaikinių amatų pasaulyje. Galerija „Adrian Sassoon“ šiais metais pristatė airių kilmės baldžiaus Josepho Walsho kūrinius tarp gigantiškų Felicity Aylieff vazų ir anglų keramiko Juliano Stairo natūralaus dydžio indo žmogui – keramikinio karsto.

Nuo mugės „Collect“ ištakų planuojant šį renginį visuomet dominavo juvelyrikos galerijos iš Olandijos. Nuo 2004-ųjų dešimt metų iš eilės mugėje dalyvauja „Galerie Marzee“ ir „Terra Delft“, prie jų prisijungė „Galerie Ra“ ir „Galerie Rob Koudijs“. Tad juvelyrikos gerbėjai visuomet randa kur praleisti laiką matuodamiesi įvairius papuošalus ir gėrėdamiesi savo atvaizdu veidrodyje.

Šiais metais buvo ir naujų mugės dalyvių: trys stiklo ir dvi keramikos galerijos iš Jungtinės Karalystės, dvi galerijos iš Pietų Korėjos ir nauja galerija „Design Flanders“ iš Belgijos, kuri dalijosi stendu su galerija „WCC-BF“, Belgijos amatų tarybos atstovais. „Bicha Gallery“ iš Jungtinės Karalystės pristatė dviejų autorių – Annos Barlow ir Claire Malet – dirbinius, o „Gallery LVS“ iš Pietų Korėjos eksponavo balto porceliano kolekciją, kuri atrodė labai netikėtai ir naujai.

Britų amatų taryba nustatė, kad ankstesnėse mugėse „Collect“ stiklo dirbiniai buvo palyginti neišsamiai eksponuojami, todėl nutarta įrengti specialią stiklo salę. 2013 m. viena parodos salė buvo dedikuota būtent trims įtakingoms stiklo galerijoms iš Jungtinės Karalystės: „National Glass Centre“, „Gallery at London Glassblowing“ ir „Plateaux Gallery“. „National Glass Centre“ pristatė įspūdingą Jeffrey’o Sarmiento ir Erinos Dickson stiklo instaliaciją „Emocijų nuotėkis“ („Emotional Leak“), kuri buvo sudaryta iš 416 stiklo plokščių, svėrė daugiau kaip 1 toną ir siekė 4 metrų aukščio galerijos „Saatchi“ lubas.

Šiais metais sugrįžo ir neformalūs pristatymai (booth talks), kurių metu menininkai pristatė savo kūrinius laikinuose galerijų stenduose. Vienas įdomesnių buvo britų menininkės Susan Wraight kalba galerijos „Adrian Sassoon“ stende. S. Wraight pristatė miniatiūrinius medžio drožinius, vadinamuosius netsuke (tariama necki). Jos dirbinius kolekcionuoja net Kinijos imperatorius. Be to, renginių salėje kiekvieną dieną vyko diskusijos įvairiomis temomis, aktualiomis šiuolaikinės taikomosios dailės praktikai. Savo 10-ąjį jubiliejų „Collect“ šventė kartu su keramiku Julianu Stairu, metalo dirbinius kuriančiu Davidu Clarke’u ir stiklo menininku Jeffrey’u Sarmiento. Kitą dieną Peteris Laytonas iš „Gallery at London Glassblowing“ pristatė paskutinių 20-ies metų stiklo dirbinių istoriją Jungtinėje Karalystėje. Žurnalo „Crafts“ redaktorius Grantas Gibsonas kalbino „Project Space“ dalyvius Laurą Ellen Bacon, Paulo Goldsteiną ir Freddie Robins ir teiravosi, ką reiškia būti taikomosios dailės kūrėju šiuolaikinio meno kontekste.

Jau trečius metus speciali parodų salė „Project Space“ atlieka svarbų ir prasmingą vaidmenį – suteikia renginiui spontaniškumo dvasios. Ši erdvė sukurta jauniems, taip pat ir žinomiems menininkams, kad jie galėtų įgyvendinti įvairius asmeninius eksperimentinio pobūdžio projektus. Čia buvo galima pamatyti britų menininkės Lauros Ellen Bacon iš karklo šakelių nupintus interjero akcentus, tarp kurių buvo galima vaikščioti, Hormazdo Narielwallos popieriaus skulptūras, kurias sukurti įkvėpė siuvėjo šablonai kostiumams.

Ši, kaip ir kiekviena šiuolaikinė meno mugė neapsiėjo be apdovanojimo ceremonijų. Šiemet eina jau septinti metai, kai vyksta programa „Art Fund Collect“, kuri dovanoja 75 000 svarų sterlingų (apie 305 000 Lt) britų muziejams, neturintiems reikiamų lėšų, kad jie galėtų įsigyti šiuolaikinių dirbinių, meno objektų savo kolekcijai praturtinti. Visa suma paskirstoma keliems muziejams. Šiais metais savo pasirinktais objektais buvo apdovanoti net 9 muziejai. O šampano kompanija „Perrier-Jouët“ apdovanojo „Arts Salon“ prizu Hitomi Hosono darbus.

Deja, mugėje „Collect“ nebuvo eksponuojami ar pristatomi nei Lietuvos, nei kitų kaimyninių šalių šiuolaikinių taikomosios dailės autorių darbai. Norisi tikėti, kad turime tarptautinio dėmesio vertų kūrėjų ir kad kitais metais ši situacija pasikeis.