2012 m. lapkričio 27 – gruodžio 15 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+” pristatoma Ingos Dargužytės kūrybos paroda „Karelia“. Atidarymas lapkričio 27 d. (antradienį), 19.00 val.
Parodoje ,,Karelia” pristatomi nauji grafikos atspaudai, sukurti per pastaruosius dvejus metus. 2011 metų vasarą grafikė Inga Dargužytė viešėjo Kolin Ryynanen (Kolin Ryynänen) kūrybinėje rezidencijoje, Šiaurės Karelijoje, Suomijoje. Šią viešnagę rėmė Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa.
Trijų savaičių viešnagės metu išgyvenau vienatvę mažame Koli miestelyje, esančiame Nacionalinio parko teritorijoje. Vienatvės kūrybiniai impulsai persikūnijo į asmeninius nebylius pašnekesius su žaliuojančiais Karelijos miškais, retkarčiais užklystančia vietine intraverte menininke Lenna ir ištisai paskutinėmis savaitėmis nepaliaujančiai pliaupiančiu Skandinavijos lietumi.
Suomijoje lankiausi ne kartą, tačiau ši Šiaurės Rytų Suomijos dalis sukėlė visai kitokius kūrybinius pojūčius. Tyrinėjant vietinę kultūrą ir šiandieninį gyvenimo būdą supratau, kad kadaise gyvenusių karelų genčių palikimas stipriai nyksta, asimiliuojasi su modernėjančia finų visuomene. Istorinis ir kultūrinis palikimas fiksuojamas tik regiono etnografinėse muziejų ekspozicijose.
Viešint Karelijoje teko daug keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ir stebėti unikaliausius Koli nacionalinio parko objektus. Koli nacionalinis parkas – viena žymiausių Suomijoje lankomų teritorijų, kurioje natūralūs gamtos stebuklai įkvepia: tai akmeninių kalvų apylinkės, stebinančios beribių miškų plotais, žydru Pielinen ežeru, lydiminės žemdirbystės vietovėmis, specifiniu Karelijos peizažu.
Keliaujant po įspūdingas nacionalinio parko apylinkes, stebino tai, kad pavyzdžiui Rytų Suomijos miškų teritorijose dar galima išvysti veikiančią lydiminės žemdirbystės sistemą. Stūksančių miškų plotuose įsivyravusių atvirų vietų dirvožemis tręšiamas pelenais, deginant daugiametę augmeniją, daugiausia miškus. Šie viduryje gausių miškų išdeginti plotai kelia dvipusius išgyvenimus ir žvelgiant į juos mintyse dėliojasi specifiniai vaizdiniai, transformavęsi į grafikos lakštus.
Pagrindinis ,,Karelia“ grafikos darbų ciklo įkvėpimo šaltinis, kaip minėjau, buvo žali Karelijos miškai. Giliosios spaudos raižiniuose dominuoja tik žalios spalvos atspalviai. Atspaudai tarsi mezginiai raizgiojasi ir estampo plokštumoje dėlioja įvairius raštus. Eglutės motyvas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Karelijos teritorijoje auga daug eglių. Jos kuria amžinai žaliuojančios erdvės įspūdį. Šio medžio pasirinkta detalė grafikos atspauduose kaip dominuojantis elementas raižikliu modeliuojama įvairiomis kryptimis. Iš jos kuriami savotiški raštai, kurie asociatyviai mano darbuose tampa vietinės kultūros ženklais. Kai kurie grafikos darbai primena nertinius ar servetėles. Šios puošybinės buities detalės dažnai naudojamos suomių kasdienybėje. Pastebėjau, kad jiems patinka puošti namų interjerą antikvariniais tekstilės daiktais, kurie dabar dažniausiai atkeliauja iš dėvėtų prekių parduotuvių.
Galerijos erdvėje bandoma sukurti atmosferą atspindinčią mano emocinius išgyvenimus patirtus Šiaurės Karelijos gamtoje ir interpretuoti mano savaip suvokiamą karelų gyvenimo buities nuotaiką per žalios spalvos emociją ir ekspozicijos instaliaciją. Atspauduose dominuojantis koloritas simboliškai nusako dviejų spalvų – „šaltos“, nervus raminančios mėlynos ir „šiltos“, skatinančios veikti geltonos poveikį. Tamsiai žali (kaip eglės spygliai) atspalviai suteikia tvirtybės ir vilties; gelsvai žali (kaip gelstančių javų arba lapų) nuteikia optimistiškai; o žalia spalva, persisotinusi geltonais atspalviais, pripildo širdį ilgesio… kelionėms, praeičiai, vidinei ramybei.
