Sandėlyje daiktai yra daiktai. Jie ten dūlėja patys sau, sustatyti praktiniais sumetimais, be jokių estetinių išvedžiojimų. Daiktai yra kūniški, lyg tankiai jie užpildo tūrį – erdvę.
Daiktai ten būna uždaromi, tampa uždarytais, kol galiausiai lieka uždari patys iš savęs, todėl jų forma, medžiaga ir paskirtis (intencija) yra nebūtinai akivaizdi ar numatoma. Tvyro tam tikra prieblanda, jei apie daiktų tankumą kalbėtume kaip šviesą. Ar greičiau – žinome, kad yra tamsu, nes nieko aiškiai nesimato.
