Kas nemėgsta kino? Drįsčiau teigti, kad visi jį dievina. Kadaise surinkęs duomenis knygai apie lietuvius išeivius, dirbusius JAV kinematografijoje, nenurimstu ir šiandien – vis tikiuosi „aptikti“ tokį tautietį. Ir, kaip sakoma, „kuo giliau į mišką...“
Štai Tarptautiniame Čikagos kino ir muzikos festivalyje pavasarį „atradau“ filmo „Paskutinė daina prieš karą“ („The Last Song Before the War“) režisierę Kiley Kraskouskas. Pažintis su šio dokumentinio filmo kūrėja netrukus laukia ir Lietuvos žiūrovų. Kiley pirmą kartą pristatys savo filmą Tarptautiniame Kauno kino festivalyje.
Lietuvaitė?
Taip, iš tikrųjų. Kiley gimė 1978 m. Fičborge, Masačusetse. Ji nelankė šeštadieninės lituanistinės mokyklos, nešoko tautinių šokių, neskautavo, bet girdėjo senelius tarpusavyje kalbant lietuviškai. Lietuviški patiekalai buvo įprasti jų šeimos virtuvėje. Dar 10-ajame dešimtmetyje jos tėvas verslininkas Jamesas lankydavosi Lietuvoje. Jis domėjosi savo šaknimis ir savo dukrai Kiley įžiebė meilę lietuviškam paveldui. 1993-aisiais Kiley pirmą kartą aplankė savo protėvių žemę – dalyvavo „People to People Student Ambassador“ programoje. Antrą kartą ji aplankė Lietuvą po septynerių metų – tąsyk vyko į savo tėvo vestuves. Jamesas Kraskouskas vedė kaunietę Astą, ši dabar Bostone studijuoja teologiją.
