Parodos pavadinimas gali suklaidinti: ekspozicijoje kokių nors aiškiai tautinių motyvų neišvysime, čia kalbama spalvomis ir šviesa. Susipažinus su autorės kūryba tai neturėtų stebinti. Jau ankstyvieji Rasos Staniūnienės darbai pasižymėjo spalvų ir šviesos įtaigumu. Ji buvo ir liko įvairi, nors ne kartą kito jos darbų medžiagos, formatai, vaizduojamos erdvės. Vis dėlto dailininkė ištikima tapybai. Dešimtys šioje parodoje eksponuojamų nedidelio formato darbų pirmiausia pakeri intensyvių spalvų srautu.
Parodos salės savo struktūra susisieja su intuityviai suvokiama „Tėviškės žemės“ tema, erdvės išsišakoja, salės veda tolyn lyg į medžio viršūnę. Pirmoje salėje dvelkia
Rasa Staniūnienė, „Kaukutis“. 2011 m. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, „Medūza“. 2012 m. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, „Krūmas“. 2012 m. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, „Auksinė vasara“. 2012 m. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.Rasa Staniūnienė, ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
