2014.06.26 – 08.17
Parodos atidarymas birželio 26 d., ketvirtadienį, 18 val.
Kuratorė: Inesa Pavlovskaitė
Naujausioje Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės parodoje tęsiama jųdviejų bendrus kūrybinius projektus ženklinanti ateities ir vaizduotės santykio tema. Parodoje „Bėgiko metafizika“ bėgiko įvaizdis įkūnija ateities viziją, kurią sąlygoja ultra-dabarties kalba ir priemonės, tokios kaip greitis, post-organiniai kūnai, sintetiniai balsai, augmentuota realybė. Bėgikas mina laike, blykčiodamas mūsų vaizduotės atspindžiais: internetiniais vaizdiniais, prekiniais ženklais, meno kūriniais ir videovaizdų nuotrupomis. Ar gali būti, klausia menininkai, kad kelionės pabaiga – tai momentas, po kurio žmogus nebesuspės su dirbtinai generuojama tikrove?
2014.06.20–08.17
Parodos atidarymas: birželio 20 d., penktadienį, 18 val.
Paskaita-užkalbėjimas: birželio 21 d., šeštadienį, 22.30 val.
Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė (XII Baltijos trienalė)
Vasaros saulėgrįžos metu (birželio 20-21 d.) Šiuolaikinio meno centre organizuojami du dueto „Dexter Sinister“ renginiai. Šeštadienį, birželio 21 d. 22.30 val. ŠMC kviečia į paskaitą-užkalbėjimą „Paskutinio dūžio“ – bandymą „sudalyvauti“ pernykštės Venecijos bienalės Lietuvos paviljono atidarymo vakare. Jungtinio Lietuvos ir Kipro paviljono kuratoriaus Raimundo Malašausko kvietimu duetas šiai parodai, pavadintai „oO“ ir vykusiai modernistiniame Venecijos sporto komplekse, sukūrė instaliaciją „Nebaigto kūrinio“ („Work-in-Progress“): priešinguose krepšinio salės galuose buvusios švieslentės buvo suprogramuotos taip, kad laiką rodytų ne įprastais skaičiais, o didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis „o“.
2014.06.20–08.17
Parodos atidarymas birželio 20 d., penktadienį, 18 val.
Kuratorius: Valentinas Klimašauskas
Parodoje „Balastas“ eksponuojami kūriniai, kurie buvo sukurti Steinarui Haga Kristensenui bendradarbiaujant su Karen Eliot nuo 2006 m. iki dabar. Jų bendradarbiavimo būdą galima pavadinti telepatija – tai komunikacija, kuri įmanoma nenaudojant akivaizdžių fizinių ženklų. Tapybos darbai, skulptūros ir kitos intervencijos parodoje sukuria reginius, kurie gali būti apibūdinti kaip prieš tai minėtos telepatinės kolaboracijos geštaltai – raštų ir elementų konfigūracijos, kurios yra daugiau nei sudėtinių dalių suma. Pasak menininko, tokio bendradarbiavimo pagrindu sukurti kūriniai tyrinėja veržliajam modernizmui būdingo vienodumo galią.
2014.06.13–08.03
Kuratorius: Juan de Nieves
Parodoje „Fikcinė biblioteka – gyvai“ Rosa Barba naudoja jos paskutiniuose projektuose sukurtą struktūrą – pasitelkia daugybę prietaisų, kurie veikia simultaniškai konkrečioje vietoje, kurdami kintančią pasakojimų choreografiją. Kiekvienas jos filmas, šviečiančios butaforijos detalė ir projektuojamas tekstas turi savitą reikšmę, kurios susijungia tarpusavyje kurdamos kompleksiškas prasmes, dar susiduriančias ir su aktyviai įsitraukusių žiūrovų subjektyvumu. Taigi, parodos erdvė nėra skirta kontempliacijai – tai tikslingo sąmoningumo vieta.
2014.04.10–05.18
Kuratorė: Elona Lubytė
Skulptorius Vladas Urbanavičius, daug ginčų apie šiuolaikinį meną sukėlusios „Krantinės arkos“ (2009), sukonstruotos iš senų SSRS dujotiekio „Družba“ vamzdžių autorius, buvo pakviestas sukurti skulptūrinį objektą ŠMC antro aukšto vidiniame kiemelyje.
Tai trečioji Dariaus Žiūros solo paroda Šiuolaikinio meno centre. Joje jau keletą metų menininko vykdomi projektai pristatomi fotografijų cikluose „Uždrausti vaisiai“ (kuriamas nuo 2010-ųjų), „Veidai“ ir „Figūros“ (abu nuo 2008 m.).
Keturios raidės parodos pavadinime – tai akronimas, kartais naudojamas interneto forumuose, kai rašantysis nenori savęs inkriminuoti pasakodamas arba prašydamas informacijos apie kokią nors nelegalią veiklą ar jos pasekmes. Tokiu atveju ši santrumpa paprastai šifruojama kaip „kažkas kitas, nei aš“ (Someone Who Isn’t Me).
Šiuolaikinio meno centre
Arūno Gudaičio parodos pavadinimą „Dalys ir gabalai“ galima skaityti kaip nuorodą į šioje parodoje apmąstomą fragmentiškumą. Nauji menininko kūriniai apjungia skulptūros bei konceptualiąją tradicijas, o juose nuosekliai plėtojamos menininką dominančios temos ir naudojamos kūrybinės strategijos: skulptūros ir meno istorijos fragmentiškumas, meno kūrinio atsiradimo kontekstai, formų ir medžiagų dviprasmybės bei paradoksai. Tai, kas nematoma ir (galimai) lieka už kadro, čia tampa santykio su realybe ir fikcija interpretavimo sąlyga.
2014.III.15–III.30
Kodėl kai kurios idėjos yra nuoseklios ir suprantamos, bet nepadeda nieko nuveikti, o kitos – prieštaringos ir nederančios jokiame kontekste, bet pilnos energijos?
Jei, viena vertus, yra žinojimas ir visuomenė, tuomet kas yra kita vertus?
Kodėl, tarkim, visai skirtingi žmonės, mokslininkai ir namų šeimininkės kišo galvas į vieną ir tą pačią skylę paveikslėlyje su palmėmis?
Kviečiame į dviejų parodų atidarymą sausio 31 d., penktadienį, 18 val., kuriame bus pristatytas garsaus argentiniečių menininko Sebastiano Diazo Moraleso projektas „Ficcionario“ – architektūrinis labirintas su penkiais jame rodomais videodarbais ir olandų videomenininko Melvino Moti projektas „Hipererdvė“.
