7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: NDG inf.

NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – svetingas savaitgalis istorinėse Vilniaus parodose

Lapkričio 26 d. baigiamos rodyti didelio populiarumo sulaukusios NDG rudens sezono parodos: „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“ ir „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos“. Parodose pristatomos meno kūrinių kolekcijos pasakoja apie Vilniaus miestą kaip neišsenkantį vizualinių inspiracijų šaltinį ir kaip unikalų meninio švietimo centrą, XIX a. pabaigoje traukusį viso regiono jaunuolius studijuoti dailės pradmenų. Vilniaus piešimo mokyklos 150-ąsias įkūrimo metines mininčioje parodoje galima išvysti tokių pasaulinio garso menininkų, kaip Chaïmas Soutine’as, Pinchus Krémègne’is, Michelis Kikoïne’as, Schraga Zarfinas ir kitų autorių darbus. Kitoje Vilniaus ikonografiją apžvelgiančioje ekspozicijoje – reti Lietuvos ir užsienio dailininkų sukurti Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ rinkinio.

Kviesdami suskubti apsilankyti parodose, lapkričio 24–26 d. skelbiame svetingą savaitgalį su edukacine programa, 20 centų kainuosiančiu bilietu ir dovanomis NDG paskyros sekėjams Instagrame. Svetingo savaitgalio programoje numatytos nemokamos ekskursijos po parodas ir edukaciniai užsiėmimai.

Svetingo savaitgalio renginių programa:

Lapkričio 25 d., šeštadienį:
12 val. kūrybinės dirbtuvės vyresnių klasių moksleiviams ir suaugusiems parodoje „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915).“
14 val.  nemokama ekskursija po parodą „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos ” su kuratore Laima Laučkaite.

Lapkričio 26 d., sekmadienį:
11 val.  nemokama ekskursija po parodą „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ su NDG gidu.

14 val. nemokama ekskursija po parodą „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“ su NDG gidu.

Kūrybinės dirbtuvės yra nemokamos, tačiau reikalinga registracija el. paštu: edukacija@ndg.lt. Registracija vyksta iki lapkričio 24  d., 18 val.

Ekskursijos yra nemokamos, tereikia nusipirkti galerijos lankytojo bilietą, tačiau būtina registracija el. paštu: edukacija@ndg.lt (laiške įrašant dalyvio vardą, pavardę ir telefono numerį) arba tel. (8 5) 219 59 61.

Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos ”ekspozicijų fragmentai. ©LDM
Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos ”ekspozicijų fragmentai. ©LDM
NDG inf.

Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos

Spalio 5 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Vilnius. Topophilia“, suformuota iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos.

 

Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis „topophilia“, reiškiantis „vietos meilę“. Paroda „Vilnius. Topophilia“ apžvelgia Lietuvos sostinės ikonografijos raidą XIX–XX a.: kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, kūrinių tikslas ir paskirtis.

Vytautas Mackevičius, „Vilnius. Didžioji gatvė“.1942 m. Fragmentas
Vytautas Mackevičius, „Vilnius. Didžioji gatvė“.1942 m. Fragmentas
NDG inf.

Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)

Spalio 5 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla“, skirta gerokai primirštai ir iki galo neįvertintai Vilniaus piešimo mokyklai, kurią 1866 m. pabaigoje įkūrė carinės Rusijos valdininkai.

 

Piešimo mokyklai Vilniuje organizuoti buvo pasirinktas Peterburgo dailės akademiją baigęs dailininkas Ivanas Trutnevas (1827–1912). Jis parengė piešimo mokyklos programą, kurią vėliau ne sykį tobulino.

Stanisław Filibert Fleury, gipsinių išliejų piešinys. Apie 1874 m.
Stanisław Filibert Fleury, gipsinių išliejų piešinys. Apie 1874 m.
NDG inf.

Opera „Saulė ir jūra“

Spalio 1 d. 12, 13.30, 15, 16.30 ir 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje bus rodoma šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“.

 

Operos autorių bendroje kūryboje ypatingas dėmesys yra skiriamas dokumentikos ir fikcijos, realizmo ir poezijos santykiui, taip pat - teatro, muzikos ir vizualiųjų menų persidengimui.

 

Pirmasis menininkių darbas - šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (2013 m.) pelnė 6 prestižinius apdovanojimus, kūrinys pristatytas pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose: JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, bei daugiau nei 10 tarptautinių teatro festivalių Prancūzijoje; opera transliuota BBC Radio 3.

„Saulė ir jūra“
„Saulė ir jūra“
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – svetingas savaitgalis moterų dailės parodose

Nacionalinė dailės galerija (NDG) Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) kviečia apsilankyti dvejose baigiamose rodyti parodose. Birželio 1–4  d. galerijoje vyks išskirtinė parodas „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.” ir „M/A\G/M\A. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų” palydinti programa.

 

Šia proga galerijos bilietas kainuos tik 20 euro centų. Svetingo savaitgalio programoje numatytos nemokamos parodų kuratorių ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, videofilmų peržiūra ir paskaita-pokalbis su Romos centrinio grafikos instituto direktore Maria Antonella Fusco ir kuratore Antonella Renzitti.

NDG inf.

Kovo 16–18 d. Nacionalinėje dailės galerijoje svetingas savaitgalis

Kovo 16–18 d. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamas svetingas savaitgalis, skirtas parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ uždarymui. Šia proga vyks nemokamos ekskursijos ir susitikimai parodoje ir mieste. Galerijos bilietas nuo penktadienio iki sekmadienio kainuos tik 20 euro centų.

Ši paroda apjungia meną ir mokslą: joje rodomi penki nauji šiuolaikinio meno kūriniai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, ir šeši moksliniai tyrimai, kurių vizualius, kūrybiškus pristatymus kartu su mokslininkais parengė parodos kuratoriai. Meno kūriniuose ir mokslo tyrimuose miestas yra apmąstomas ne kaip išskirtinai žmogaus kūrinys, bet kaip ekosistema, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais. Tokiu būdu paroda atliepia šiandienos kūrybiškumo iššūkius ir siūlo pagalvoti ne tik kaip kalbėti apie Vilnių, bet ir kaip kurti Vilnių.

Paskutinėmis parodos veikimo dienomis lankytojų lauks turininga renginių programa:

Kovo 17 d., penktadienį:
17 val. ekskursija po parodą su kuratore Egle Mikalajūne. Ekskursija nemokama, tačiau reikalinga registracija el. paštu edukacija@ndg.lt, tel. (8 5) 219 59 61.

Kovo 18 d., šeštadienį:
12 val. pasivaikščiojimas po Vilnių su parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ audiogidu. Ekskursiją ves parodos kuratorius Vitalij Červiakov. Su ekskursijos dalyviais susitinkame prie NDG kasos, dalyviai turi turėti išmanųjį telefoną su galimybe parsisiųsti audiofailą ir ausines. Ekskursija nemokama, tačiau reikalinga registracija el. paštu edukacija@ndg.lt, tel. (8 5) 219 59 61.

17 val. Julijono Urbono paskaita ant krentančių grindų apie instaliaciją „Airtime“ pavadinimu „Oro laikas ir gravitacinė vaizduotė“.  Dalyvavimas be registracijos.

Kovo 19 d., sekmadienį:
12 val. ekskursija po parodą su kuratore Egle Nedzinskaite. Ekskursija nemokama, tačiau reikalinga registracija el. paštu edukacija@ndg.lt, tel. (8 5) 219 59 61.


Parodos ir renginių organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus
Partneriai: Rezidencijų centras „Rupert“, Vilniaus dailės akademija, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyrius, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, VU Herbariumas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra, VU Botanikos sodas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos agrarinių ir miško mokslų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, UAB „ABB“, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybė, Valdovų rūmų muziejus, „Teleport“, Niurnbergo miestas, „Technariumas“.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Goethe’s institutas Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šeimos, vaikų, jaunimo, kultūros ir sporto ministerija, UAB „Precizika Metrology“, UAB „Exterus“, UAB „lrytas.lt“, UAB „Terra Modus“.

Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

Parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bendras vaizdas. V. Červiakovo nuotr.

Iliustracija: parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bendras vaizdas. Vitalijaus Červiakovo nuotrauka.
Parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bendras vaizdas. V. Červiakovo nuotr. Iliustracija: parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bendras vaizdas. Vitalijaus Červiakovo nuotrauka.
NDG inf.

Paskaita apie Vilniaus miesto gyventojų smurtą ir nelaimingus atsitikimus XVI-XVIII a.

Kovo 15 d. 18 val. NDG auditorijoje Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kozakaitė  skaitys paskaitą apie apie Vilniaus miesto gyventojų smurtą - „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis. Paskaitų ciklas „Miesto gamta: pradedant mokslu“ – tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.

Praeities žmonių palaikai yra betarpiškas istorijos pažinimo šaltinis, kurį galima „perskaityti“. Šio darbo imasi antropologas, bandantis prikelti praeitį prakalbindamas žmogaus griaučius, kurie gali liudyti žmogaus fizinę veiklą, mirties laiką, patirtus nelaimingus atsitikimus ar smurtą. XVI-XVIII a. Vilnius, persmelktas kultūros, religijos ir socialinės įvairovės, pasižymėjo dideliu traumatizmu. Paskaitos metu į miesto erdvę ir žmonių tarpusavio ryšius bus bandoma pažvelgti šiek tiek kitokiu kampu – analizuojant tuo metu patirtus sužalojimus. Tyrimo objektai yra elito atstovų, paprastų miestelėnų ir dvasininkų palaidojimai iš Švč. Trejybės cerkvės ir Katedros, Liejyklos, Subačiaus gatvių.

Justina Kozakaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, šiuo metu rašanti  disertaciją tema:  „Traumos Lietuvoje bioarcheologiniais ir istoriniais duomenimis“. Mokslininkės tyrimų objektas – priešistorinių ir istorinių laikų skeletuoti palaikai, randami visoje Lietuvoje.

Paskaita vyks NDG auditorijoje.
Paskaita nemokama, be registracijos.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.
 

 

Kirstinis sužalojimas. J. Kozakaitės nuotr.
Kirstinis sužalojimas. J. Kozakaitės nuotr.
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – pokalbis apie miesto ekologiją

Vasario 14 d. 17 val. NDG auditorijoje biologė prof. Vida Motiekaitytė skaitys paskaitą apie miestų augaliją ir žmogų – „Nuo miestų ekologijos iki sociologijos: ekologinės problemos, augalai ir žmonės.“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis. Paskaitų ciklas „Miesto gamta: pradedant mokslu“ – tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.


Kaip teigia biologė prof. Vida Motiekaitytė, „pradžioje buvo ekologija, o tik po to žmonija sukūrė tinklaveiką ir į ją įsitraukė.“ Miestas su didele gyventojų koncentracija iš pat pradžių buvo lydimas įvairiausių higienos ir sanitarijos problemų. Su laiku šimtatūkstantiniai ir milijoniniai miestai tapo grėsme užmiesčiui: geriausios dirbamos žemės išnaudojamos miesto plėtrai, įrengiami sąvartynai ir nuotekų valymo stotys. Daugelis miesto ekologinių problemų kilo (ir kyla) dėl netobulos miesto infrastruktūros ir teršiančios aplinką pramonės. Klimatas, dirvožemis, flora ir fauna, kaip natūralių ekosistemų komponentai, paveikiami labiausiai. Vilnius – vienas iš nedaugelio miestų, kur dėl sudėtingo reljefo išliko nemažai natūralių gamtos salų.


Paskaitoje svarstoma apie kompleksiškas miestų ekologijos ir sociologijos problemas, atsispiriant nuo parodoje „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ pristatomos Vidos Motiekaitytės disertacijos „Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos“ (Botanikos institutas, 2002). Šio tyrimo objektas – Lietuvos miestų augalija, kuriai tyrinėti autorė pasitelkė fitocenologijos mokslą – botanikos šaką, tiriančią skirtingose buveinėse susidarančias augalų bendrijas. Konkrečių atvejų analizei mokslininkė pasirinko tuo metu veikusius ar jau uždarytus Lietuvos sąvartynus – vietas, kuriose žmogaus veiklos įtaka augmenijai pasireiškia bene intensyviausiai. Mokslininkė ištyrinėjo fitocenozių (kartu augančių augalų grupių) įvairovę Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Neringos sąvartynuose, išanalizavo, kaip fitocenozės kinta laikui bėgant bei pateikė pasiūlymus sąvartynų apsodinimui želdynais.

Paskaita vyks parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ ekspozicijos salėje.
Paskaita nemokama, be registracijos.

Kitos ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitos:
Vasario 21 d. 17 val. Egidijus Rimkus „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“.
Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”
Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“
(Apie kiekvieną paskaitą bus informuojama atskiru spaudos pranešimu.)

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.
Iliustracijoje: Vilnius, įspūdingas šlaitas Vilkpėdėje, pušys augančios ant kalno – jau buvusios geležinkeliečių ligoninės teritorijoje. Šlaitas yra prie gatvės, kuri suka ties šviesoforu į dešinę link geležinkelio stoties prieš pat Savanorių žiedą. Fotografuota apie 1985 metus. Šlaite augo gana retos ruderalinės bendrijos sudarytos iš geltonojo (Melilotus officinalis) bei baltojo barkūno (Melilotus albus) ir kitų sausas šiltas ir smėlingas-žvyringas vietas mėgstančių augalų, pavyzdžiui karčiojo kiečio (pelyno). Graži, spalvinga bendrija, maskuojanti atsivėrusią savaime, o gal greičiau nukastą kalvos dali (žemiau bendrijos tikriausiai ir dabar tebėra požeminiai garažas ar dar kas nors, įkastas į šlaitą). Šią bendriją ir kitas panašias iš Lietuvos esu aprašiusi moksliniame „Biologija“ žurnale, 2001,2:91-95 p.
Prof. Vida Motiekaitytė

 

NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – svetingas savaitgalis

Vasario 3–5 d. Nacionalinė dailės galerija kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą parodos „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“ uždarymui. Galerijos bilietas kainuos tik 20 centų, vyks nemokamos ekskursijos, edukacinė programa ir filmų rodymai.

 

Svetingo savaitgalio lankytojai NDG galės apžiūrėti ne tik kompozitoriui Juliaus Juzeliūno šimtmečiui skirtą parodą, bet ir naują, vasario 3 d. atidaromą parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ bei pratęstą parodą „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“.

Parodos „Juzeliūno kabinetas“ ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Parodos „Juzeliūno kabinetas“ ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
NDG inf.

Gruodžio 30-osios magija klasikos žvaigždžių koncerte NDG

Kuo ypatinga gruodžio 30-oji pasaulio ir Lietuvos kultūroje? Nesižvalgant toli į praeitį, verta paminėti tik tai, jog 1835 m. Milano „La Scala“ teatre įvyko Gaetano Donizetti operos „Marija Stiuart“ premjera, o 1905 m. Vienoje – Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“ premjera. 1860 m. gimė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, 1927 m. Tokijuje paleista pirmoji Azijoje metro linija, 2006 m. įvyko soul muzikos krikštatėvio James’o Browno laidotuvės, o štai 1953 m. JAV prekyboje pasirodė pirmasis spalvotas televizorius.

 

Kas ypatingo įvyks Vilniuje 2016-ųjų gruodžio 30 d.? Nacionalinė dailės galerija paskutinį metų penktadienį virs bene moderniausia sostinės koncertų sale, kurioje Lietuvos dailės kūrinių ir šiuolaikinių instaliacijų apsupty skambės pati tikriausia klasika. Ypatingą naujametį vakarą vilniečiams dovanos Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas bei vienas nuostabiausių šių dienų lietuvių sopranų Joana Gedmintaitė.

Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas festivalyje „Permainų muzika“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas festivalyje „Permainų muzika“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Joana Gedmintaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Joana Gedmintaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas