Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tęsia 28-ąjį koncertų sezoną „Muzika Tavo svajonėms“. Naują pusmetį orkestras tradiciškai atidarys orkestro gimtadienio koncertu. Jame sausio 28 d. pasirodys pasaulinio garso smuiko virtuozas iš Prancūzijos Augustinas Dumay. Jį kritikai vadina vienu žymiausių XX a. smuikininkų ir drąsiai rašo jo vardą šalia tokio masto muzikų kaip Yahudi Menuhinas ar Itzhakas Perlmanas. Antroje koncerto dalyje LVSO kartu su soliste Lauryna Bendžiūnaite atliks orkestro skiriamuoju ženklu tapusio austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio Simfoniją Nr. 4 G-dur.
Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose laukia reikšmingas įvykis – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno 100-mečiui skirtas operos „Žaidimas“ (1967) pastatymas, kurio ėmėsi Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius ir režisierius Nerijus Petrokas. Pagrindinį stambaus pramonininko Alfredo Trapso vaidmenį šioje operoje kuriantis bosas Tadas Girininkas tikina, kad itin stipri kūrybinė komanda – didelė pagalba ruošiant sudėtingą kūrinį. „Su maestro G. Rinkevičiumi esu turėjęs labai daug projektų, todėl pasitikiu šiuo žmogumi 200 procentų“, – po repeticijos kalbėjo Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas menininkas. Kontraversišką psichologinį charakterį kuriantis solistas neabejoja, kad operos tema itin aktuali šių laikų žmogui, kai simuliuojama realybė nejučiomis virsta pavojinga tikrove.
Vieni žymiausių sostinės pučiamųjų – Sostinės vario ir Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvintetai – ruošiasi ypatingam pasirodymui. Lapkričio 19 d. Vilniaus kongresų rūmuose koncerte „Jungtinės pajėgos“ jie pirmą kartą suvienys savo jėgas. „Dešimt skirtingų pučiamųjų instrumentų išgirsti kartu vienoje scenoje yra retas reginys. Bene pirmas toks mūsų padangėje“, – prieš koncertą kalbėjo garsių kvintetų muzikantai.
Nori praplėsti ribas
Sostinės vario kvinteto trimitininkas Algirdas Januševičius ir Šv. Kristupo medinių pučiamųjų fleitininkas Giedrius Gelgotas sako, kad koncerto idėja kilusi ieškant naujų kelių ir siekiant praplėsti savo ribas. „Mes su Šv. Kristupo kvintetu visąlaik ieškom originalios muzikos – kažko negroto, retesnio, įdomesnio, ir žiūrim, kaip praplėsti savo ribas, kaip išeiti iš tam tikrų rėmų“, – teigė G. Gelgotas.
Jam antrino ir A. Januševičius: „Labai retai būna tokia instrumentų sudėtis, kadangi labai skiriasi varinių ir medinių pučiamųjų galimybės. Bet kadangi sutariame orkestre, tai nusprendėme, kad galime pabandyti ir su ansambliais“, – šypsojosi trimitininkas.
Lapkričio 11 d. išskirtinės muzikos mylėtojų laukia ypatingas vakaras. Vieni iš garsiausių Baltijos šalių mušamųjų virtuozų Pavelas Giunteris ir Edgaras Saksonas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Briano Schembri, Vilniaus kongresų rūmuose atliks vieno iš žymiausių XX a. amerikiečių kompozitorių Philipo Glasso kūrinį – koncertą-fantaziją dviem timpanistams ir orkestrui. „Viso koncerto dvasia man yra Niujorko dvasia – „draivas“, impulsas, energetika“, – apie neeilinį kūrinį pasakoja P. Giunteris.
Kuo dar bus ypatingas koncertas „Pavel Giunter ir Edgaras Saksonas: minimum / maximum“ ir kaip kilo idėja jį atlikti Lietuvoje kalbamės su mušamųjų virtuozu, vienu ryškiausių Lietuvos perkusininkų, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu ir ansamblio „Giunter Percussion“ vadovu Pavelu Giunteriu.
Vilniaus kongresų rūmuose muzikos gurmanai turės neeilinę progą išgirsti vieną garsiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų, šiuo metu JAV gyvenantį Andrių Žlabį. Retai Lietuvoje besilankantis, bet tokiose prestižinėse pasaulio koncertų salėse kaip „Carnegie Hall“ (Niujorkas), „Linkoln Center“ (Niujorkas), „The Musikverein“ (Viena) koncertavęs fortepijono virtuozas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Danieliaus Raiskino, pakvies į koncertą „Andrius Žlabys: garsų romantika“.
Prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui nominuotas Andrius Žlabys – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų, jau pelnęs tarptautinį pripažinimą. Pasaulyje vertinamas už virtuoziškumą „be pastangų“, dosnų ir visaapimantį garso skambesį, užburiančias interpretacijas ir muzikinio suvokimo turtingumą, A. Žlabys fortepijono meno išvyko studijuoti į JAV ir netrukus ten buvo pastebėtas kaip „švytinti fortepijono viltis“ (dienraštis „The New York Sun“). Vėliau atlikėjas koncertavo su daugybe garsių pasaulio simfoninių orkestrų, tarp jų Niujorko filharmonijos, Bostono, Klivlando, Roterdamo, Buenos Airių ir kitais.
Šių metų spalį Armėnija švenčia 25-ąsias nepriklausomybės metines bei Armėnijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktį. Būtent Lietuva buvo pirmoji valstybė pasaulyje, pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę. Šia ypatinga proga spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks specialus koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“, kuriame kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasirodys ir garsiausi armėnų solistai, atliksiantys žymiausių armėnų kompozitorių kūrinius. Ypatingame koncerte diriguos net du maestro – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius bei Armėnijos nacionalinės operos vadovas Konstantinas Orbelianas.
Apie dviejų senų ir išdidžių tautų – armėnų ir lietuvių – draugystę, besitęsiančią nuo XIII a. iki dabar, Armėnijos nepriklausomybės kelią ir artėjantį koncertą – specialus interviu su Armėnijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Jo ekscelencija Tigranu Mkrtchyanu.
Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui prasidėjo intensyvus darbymetis – maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas kolektyvas pristato naująjį koncertų sezoną „Muzika Tavo svajonėms“. Visą rugsėjį bilietų į orkestro koncertus bus galima įsigyti su nuolaidomis, o jau rugsėjo 23 d. XXVIII koncertų sezoną atidarys Sezono pradžios koncertas su legendiniu violončelininku David Geringu, tą vakarą Vilniaus kongresų rūmų scenoje minėsiančiu savo 70-ies metų jubiliejų.
„Norime klausytojams perteikti emocinę muzikos galią ir jos poveikį, – taip apie naujojo orkestro sezono komunikacijos idėją „Muzika Tavo svajonėms“ kalbėjo orkestro vadovas Stasys Pancekauskas. – Dabar esame pripratę prie vaizdinės kultūros ir retai susimąstome, kad klasikinė muzika yra universali meninė kalba, tinkanti išreikšti šiuolaikinio žmogaus patirtį, mintis ir jausmus.“
Naujasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezonas džiugins savo ištikimus gerbėjus tradiciniais koncertais, pamiltais solistais ir klasikiniu repertuaru, be kurio tiesiog neįsivaizduojamas simfoninio orkestro pusmetis. Vilniaus kongresų rūmuose ateinantį pusmetį skambės L. van Beethoveno, S. Rachmaninovo, C. Francko simfoniniai opusai, P. Čaikovskio, R. Schumanno, M. Ravelio, R. Strausso, P. Glasso, L. Bernsteino, G. Gershwino ir kitų iškilių kompozitorių kūriniai solistams ir simfoniniam orkestrui.
Muzikinėje šventėje bus visko – kiekvieno klausytojo ausiai ir išskirtiniam, išlavintam muzikiniam skoniui: sudėtingus ir spalvingus simfoninius kūrinius keis kameriniai koncertai ir koncertai šeimai, bus šventinių-proginių renginių, sielas virpins gražiausios operų arijos ir Kalėdinės giesmės, bus ir intriguojančių koncertų be iš anksto paskelbtų programų. Trumpai tariant – skambės muzika „nuo baroko iki roko“. O didžiausia sezono „vinimi“ taps teatrines scenos šviesas pagaliau išvysianti Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“.
Baltijos šalių orkestrų festivalis šiemet savo klausytojams pateikia visą puokštę garsiausių Baltijos šalių dirigentų ir solistų. Balandžio 1 d. kartu su Estijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu pasaulinio garso maestro Neeme Järvi, Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos ir žymus estų pianistas Kalle Randalu. Laimėjęs net keletą prestižinių pianistų konkursų, 1988-aisiais jis išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Čia K. Randalu tapo Fraiburgo, vėliau – Karslrūhės aukštosios muzikos mokyklos profesoriumi, kur dėsto iki šiol.
Nors smuikininkė Dalia Kuznecovaitė vis dar gyvena „ant“ lagaminų, užvis labiausiai vertina valandas, kai nereikia krautis daiktų ar leisti savo laiko oro uostuose. Ilgą laiką užsienyje gyvenusi, dabar aspirantūroje Paryžiaus konservatorijoje studijuojanti menininkė tikraisiais savo namais vadina Vilnių. Būtent čia, Vilniaus kongresų rūmų scenoje, vasario 5 d. galėsime išgirsti jaunąją lietuvių smuikininkę, griežiančią kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
D. Kuznecovaitė smuiką į rankas paėmė būdama ketverių. Lūžiu savo muzikiniame kelyje ji vadina pažintį su maestro Mstislavu Rostropovičiumi, kai dalyvavo M. Rostropovičiaus fondo surengtame konkurse, tapo jo stipendininke ir gavo ne tik finansinę paramą savo tolesnėms aukščiausio lygio studijoms, bet ir asmeninį garsaus menininko rūpestį jos ateitimi. „Neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu nebūčiau tapusi fondo globotine, ir apskritai, jei fondas neegzistuotų”, – prisipažįsta atlikėja.
