Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Dažnam melomanui viešint svetur, prabangi svajonė yra išgirsti tos šalies reprezentacinį orkestrą. Kartais ta svajonė gali išsipildyti ir „savo namuose“. Lietuvos publikai tokią galimybę tradiciškai suteikia Vilniaus festivalis. Šiųmečiame, dvidešimtajame festivalyje klausysimės tarptautinėse scenose pripažinimą pelniusio, vengrišku temperamentu trykštančio Budapešto festivalio orkestro.

Pasak Vilniaus festivalio meno vadovo Gintauto Kėvišo, Budapešto festivalio orkestras („Budapest Festival Orchestra“) šiuo metu pagal reitingus yra žymiausiųjų pasaulio orkestrų sąraše. Tokio lygio orkestro viešnagė Vilniuje gerokai kilsteli festivalio kartelę, o publikai suteikia puikią progą pasiklausyti kažko išties išskirtinio.

Daugiau kaip trisdešimt metų gyvuojantis Budapešto festivalio orkestras yra dažnas svečias tokiose scenose kaip Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Zalcburgo vasaros festivalis, Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Elysées“, Los Andželo „Hollywood Bowl“, Frankfurto „Alte Oper“, Tokijo „Suntory Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Royal Festival Hall“. Su Budapešto festivalio orkestru yra pasirodę seras Georgas Solti, lordas Yehudi Menuhinas, Kurtas Sanderlingas, Charlesas Dutoit, Gidonas Kremeris, Martha Argerich, Agnes Baltsa, Kiri Te Kanawa, Radu Lupu ir kitos muzikos įžymybės.

LNF inf.

Hectoras Berliozas ir Bronius Kutavičius – kiek netikėtas kompozitorių duetas, pristatomas šią savaitę trijuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje – skambėsiančioje simfoninės muzikos programoje. Ją rengia maestro Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistė Eglė Šidlauskaitė ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).

Balandžio 23 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje skambės Hectoro Berliozo operos „Benvenuto Cellini“ uvertiūra bei Kantata (lyrinė scena) sopranui ir orkestrui „Kleopatros mirtis“ ir Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „Epitafija praeinančiam laikui“, skirta reikšmingiausioms Vilniaus istorijos datoms: 1323 (Vilniaus miesto įkūrimas), 1579 (Vilniaus universiteto įsteigimas), 1832 (Vilniaus universiteto uždarymas) ir 1989 (Katedros atšventinimas) metams.

LNF inf.

Šį šeštadienį, balandžio 2 d., Nacionalinėje filharmonijoje skambės programa „Muzikinės istorijos“ – muzikos garsuose slypinčios istorijos apie nelaimingą ir aistringą meilę, svajones ir kančias, herojaus mirtį... Istorijas pasakos Maestro Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), solo violončele grieš svečias iš Vokietijos Danjulo Ishizaka.

Į Filharmonijos sceną grįžtantis vokiečių ir japonų kilmės violončelininkasD. Ishizaka išgarsėjo 2003 m., pasirodydamas su K. Pendereckio diriguojamu Vienos simfoniniu orkestru. Apie jaunystės vitališkumu žavintį menininką įtakingas dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ rašė: „talentinga ir nepaprastai savita muzikos individualybė. Jo techniniai gebėjimai fenomenalūs, jis žavi išradingomis ir spontaniškomis spalvomis bei sumania frazuote“. O Frankfurto „Allgemeine Zeitung“ prestižinių tarptautinių konkursų Ispanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje nugalėtoją pavadino „nauju genijumi“. Šiandien D. Ishizaka koncertuoja visame pasaulyje su žymiausiais orkestrais.

LNF inf.

Vasario 3 d. netekome iškilaus Lietuvos menininko, dirigento, orkestrų vadovo, profesoriaus Sauliaus Sondeckio. Šviesiam Maestro atminimui skiriamas šį šeštadienį, vasario 13 d., 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje vyksiantis Lietuvos kamerinio orkestro koncertas.

Maestro buvo Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjas (1960 m.), ilgametis jo meno vadovas (iki 2004 m.) ir dirigentas. Šis S. Sondeckio užaugintas orkestras tapo vienu iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikų kolektyvų. Prisimindami visą turtingą kolektyvo istoriją, neįkainojamą patirtį ir bendrystę, orkestro muzikantai Maestro atminimui dedikuojamą vakarą prabils per muziką.

LNF inf.

Šį sezoną ypač daug dėmesio mūsų šalies muzikai skirianti Lietuvos nacionalinė filharmonija artėjantį šeštadienio simfoninės muzikos vakarą siūlo ekskursą į Prancūziją. Vasario 6 d. filharmonijos scenoje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas prancūzų maestro Olivier Grangeano, atliks programą „Prancūzų muzikos puslapiai“. Skambės Paulio Dukas, Maurice’o Ravelio, Georges’o Bizet kūriniai, solo fortepijonu skambins Pietų Korėjos pianistė Yeol Eum Son.

Šio vakaro pavadinimą „Prancūzų muzikos puslapiai“ inspiravo koncerto programa, sudaryta iš trijų prancūzų kompozitorių kūrybos opusų. Prancūzų muzika šįvakar apsčiai pažers spalvų ir emocijų, perteiks ir skausmą, ir džiaugsmą. Antai koncerto pradžioje skambėsianti Paulio Dukas koncertinė uvertiūra „Polyeucte“ primins apie III a. gyvenusį romėną, krikščionį kankinį Polieuktą. Ši pirmuoju simfoniniu P. Dukas opusu laikoma uvertiūra yra datuojama 1891-aisiais. Kūrinį sukurti dvidešimt penkerių metų kompozitorių įkvėpė to paties pavadinimo Pierre’o Corneille’io tragedija. Uvertiūra atskleidžia Dukas, kaip muzikos dramai kūrėjo, meistriškumą, muzikoje iš dalies girdėti sąsajų su Richardo Wagnerio „Tanhoizerio“ ar „Tristano ir Izoldos“ garsų pasauliu bei šiam kompozitoriui būdinga temų plėtojimo maniera.

LNF inf.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) garbės dirigentas maestro Juozas Domarkas kviečia nepamiršti geros tradicijos – groti ir klausytis laiko patikrintų muzikos šedevrų. Šį šeštadienį, sausio 30 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės simfoninės muzikos programa „Iš orkestro lobyno“, o koncerte solo violončele grieš Vokietijoje gyvenantis lietuvių violončelininkas, NDR (Šiaurės Vokietijos radijo) simfoninio orkestro muzikantas Vytautas Sondeckis.

Programoje skambės rusų romantiko Piotro Čaikovskio kompozicijos ir XX a. istorinius įvykius muzikoje jautriai fiksavusio Dmitrijaus Šostakovičiaus kūryba. Koncertą diriguosiantis maestro Juozas Domarkas akcentuoja: „stengiamės mūsų mylimiems klausytojams visuomet pateikti kūrinių iš muzikos aukso fondo“. Tokios programos visada laukiamos simfoninės muzikos gerbėjų, norinčių šventiškai praleisti šeštadienio vakarą.

LNF inf.

Šį šeštadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atgis kitokia Fausto istorija nei garsiojoje Goethe’s poemoje. Koncerte bus pristatyta monumentali Alfredo Schnittke’s „Fausto kantata“. Jai atlikti filharmonijos scenoje telkiamos įspūdingos muzikantų pajėgos – lietuvių operos solistai Mindaugas Zimkus ir Tadas Girininkas, dainininkė Evelina Sašenko, išskirtinio tembro kontratenoras Russellas Harcourtas iš Jungtinės Karalystės, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguos Robertas Šervenikas.

„Fausto kantatą“ A. Schnittke sukūrė 1983 metais. Jos muziką kompozitorius panaudojo 1994 m. baigtoje kurti operoje „D. Johanno Fausto istorija“. Šią kantatą išpopuliarino joje panaudotas netradicinis akademinės muzikos elementas – Nelabojo per mikrofoną dainuojamas tango, pašiepiantis žiaurią Fausto mirtį: skambant aistringoms tango melodijoms, pasigirsta kontralto kvarkimas į mikrofoną Bertoldo Brechto maniera, jį palydi trenksmingas elektrinės gitaros akompanimentas. Šis epizodas buvo įtrauktas į Schnittke’s būsimosios operos trečią veiksmą.

LNF inf.

Filharmonijos rengiamų simfoninės muzikos koncertų lankytojai šį šeštadienį, sausio 16 d., turi retą progą pažinti kitokį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. „Susipažinkime su orkestru iš arčiau“ – tai šio koncerto motto, nes LNSO muzikantai į Filharmonijos sceną žengs kaip solistai, muzikuojantys pritariant bičiuliams ir maestro Modestui Pitrėnui. Be to, du orkestro nariai prisistatys ir kaip kompozitoriai.

Groti LNSO – dažno Lietuvos muzikanto svajonė. Nuo 1940 m. gyvuojantis kolektyvas turi geras tradicijas ir didžiulę koncertinę patirtį, rengia programas su geriausiais Lietuvos ir užsienio solistais bei dirigentais, pasižymi šilta kūrybiška bendravimo atmosfera ir galimybėmis orkestro nariams skleistis ne tik grojant šiame kolektyve, bet ir muzikuojant savarankiškai. Visapusiškai atskleisti savo individualybę ir talentą ambicingesniems orkestro nariams ne mažiau svarbu nei kartu muzikuoti. Tad jau tradicija tapusiame LNSO koncerte „Orkestras iš arti“ šįkart išgirsime keliolika orkestrantų, grojančių solo.

LNF inf.

Peržengus kalendorinių metų slenkstį Lietuvos nacionalinė filharmonija tęsia intensyvų 75-ąjį koncertų sezoną ir kviečia klausytojus toliau kartu gilintis į garsuose slypinčias istorijas. 2016 m. sausio–gegužės mėn. publikai ketinama pristatyti 57 koncertines programas, jose sužibės ir Lietuvos, ir užsienio žvaigždės, kaip antai Andrius Žlabys, Ezio Bosso, Yeol Eum Son, Olivier Grangeanas, Alessandro Deljavanas, Andrejus Kavalinskis, Georgas Markas, Pacho Floresas, Christianas Lindbergas, Danjulo Ishizaka, Maksimas Rysanovas, Peteris Jablonskis ir kt.

Atsiliepdama į mūsų šalies ir pasaulio muzikos istorijai svarbius įvykius ir prisimindama ryškias asmenybes Filharmonija kvies minėti įvairias sukaktis. Bene daugiausia dėmesio kryps į kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno 100-metį, šiam kūrėjui Lietuva dedikuos 2016 metus. Filharmonijoje šia iškilia proga skambės dvi įspūdingos Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Lietuvos kamerinio orkestro parengtos programos. Koncertuose bus paminėta ir daugiau sukakčių – kompozitorių Henri Dutilleux bei Alfredo Ginasteros 100-mečiai, Josepho Achrono 160-metis, kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės jubiliejus, ansamblio „Vilniaus arsenalas“ 30-metis, Lietuvos ir Flandrijos bendradarbiavimo 20-metis, pagerbtas smuikininko Raimundo Katiliaus atminimas. Be to, tradiciškai nacionalinės muzikos programa bus skirta iškilmingam Vasario 16-osios minėjimui, o jame šįkart su LNSO dalyvaus folkloro ansamblis „Intakas“ ir vokalinis ansamblis „Jazz Island“.

LNF inf.

Gruodžio 19 d. Vilniuje ir 21 d. Klaipėdoje rengiamuose simfoninės muzikos koncertuose prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dirigento pulto turėjusią stoti charizmatiškąją dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą netikėtai keičia kylanti batutos žvaigždė Martynas Stakionis.

Susirgus ir į Lietuvą negalint atvykti lauktajai dirigentei ją neatsitiktinai pakeis jaunasis kolega Martynas Stakionis. Jis tiesiogine prasme eina Mirgos Gražinytės pėdomis ir jos patarimu studijuoja Hamburgo aukštojoje mokykloje pas tą patį dirigavimo profesorių Ulrichą Windfuhrą, pas kurį mokėsi ir Mirga. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas, tarptautinio J. Vytuolio choro dirigentų konkurso nugalėtojas, sužibėjęs jau ne viename koncerte Lietuvoje, iš karto po mokyklos baigimo išvyko studijuoti svetur. Tad talentingojo ir daug žadančio jaunojo batutos talento pasirodymai Lietuvoje intriguoja ne ką mažiau, nei visada laukiamos Mirgos Gražinytės.