Autorius: KNDT inf.

KNDT inf.

Teatro „Utopia“ inicijuotas ir kartu su Nacionaliniu Kauno dramos teatru kuriamas spektaklis „Natanas Išmintingasis“ pagal G. E. Lessingo dramą nukels į XII a. pabaigą, trečiojo kryžiaus žygio laikų Jeruzalę: vietą, kuri tapo didžiųjų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – karo lauku. Čia rutuliojasi sudėtinga žmogiškų jausmų ir santykių intriga, kurioje persipina trijų skirtingų tikėjimų pagrindinių veikėjų likimai: išmintingojo žydo Natano, karžygio valdovo sultono Saladino, jaunojo riterio tamplieriaus. Subtilių peripetijų kupina istorija apie meilę, pasitikėjimą, identiteto krizę, tikėjimo dogmatizmą ir žmogiškumo paieškas vystosi religinių karų fone.

Taip „Natano Išmintingojo“ XII a. praeitis tampa XXI a. pradžios Europos dabartimi. Geopolitinė situacija vėl kaista, vyksta lokalūs karai visai šalia Europos sienų, o per jas į senąjį žemyną plūsta bangos musulmonų pabėgėlių, islamistai-fundamentalistai sprogdinimais gąsdina „netikėlius“ krikščionis dėl „tikro“ tikėjimo. Palestinoje kovoja žydai su musulmonais, islamo šalyse – musulmonai su musulmonais dėl to, kurie „tikresni“. Trys religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – kiekviena iki šių dienų mėgina įrodyti, kad tik ji yra vienintelė tikra ir teisinga. G.E. Lessingas tą klausimą bando spręsti garsiojoje „žiedo parabolėje“: sultonas Saladinas užduoda žydui Natanui pavojingą klausimą: kuris tikėjimas, kuris įstatymas, kuri iš trijų religijų yra vienintelė teisinga? Natanas jam pasakoja seną legendą apie galios žiedus. Vėliau, jau XX a. viduryje, Oksfordo profesorius J.R.R. Tolkienas tą patį galios žiedų mitą pavers savo epopėjos „Žiedų valdovas“ pagrindu. Tik, kitaip nei G.E. Lessingas, „Žiedų valdovo“ autorius nebetiki žiedų turėtojų susitaikymo galimybe.