Baltijos muzikos festivalį Londone prisiminus
Kelias savaites vos pūškuojančiu Londono metro važinėjau į Noting Hilą. Čia 2016 m. lapkričio 5 – gruodžio 10 d. vyko Baltijos muzikos festivalio koncertai. Jų buvo aštuoni, taigi aštuonios kelionės iš rytų į vakarų Londoną, arba, kaip sakytų londoniečiai, „iš Rytų į Vakarus“. Šiandien dar kartą kartoju šią kelionę, kad ramiai atsisėdusi Noting Hilo kavinėje pasidalinčiau savo įspūdžiais.
Žodis „ramiai“ Noting Hilui netinka. Žymusis antikvarinių dirbinių turgus Portobello gatvėje bei populiaraus filmo „Noting Hilas“ filmavimo vietos traukte trauke turistus. Vasarą čia vyksta Noting Hilo karnavalas – milijoną lankytojų sutraukiantis gatvės festivalis, kurio metu vietiniai gyventojai užkala savo namų langus ir išvažiuoja. Įsitaisiusi itališkoje kavinėje įsijungiu kompiuterį. Jame atsiverčiu 1948 m. laikraščio „Žiburiai“ kopiją. Ten spausdinamas Vlado Jakubėno rašinys „Su lietuvių solistais po Angliją“. Pirmojo sakinio gale Jakubėnas riebiu šauktuku trimituoja, jog pabaltijiečių menininkai iš karo pabėgėlių stovyklos Vokietijoje atvyko koncertuoti į Londoną! Įvardija ir koncertų organizatorių – Baltų tarybą Didžiojoje Britanijoje. Vėliau tęsia: „Galbūt pagaliau pasaulis pradės atkreipti dėmesį į mus ir ims žiūrėti ne tik kaip į pigią raumenų jėgą, bet domėtis ir mūsų kultūriniais pasireiškimais?“