Autorius: „Artifex“ inf.

„Artifex“ inf.

Laura Kunciūtė (gim. 1993) – tarpdisciplininė tekstilės menininkė tyrinėjanti materijos atminties fenomeną. 2017 m. Vilniaus dailės akademijoje baigusi tekstilės meno ir dizaino studijas, ji įvertinta vardine A. ir A. Tamošaičių stipendija. Menininkės kūriniai eksponuoti NY Textile Month Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat pristatyti grupinėse parodose Lietuvoje, Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje bei publikuoti tarptautiniuose leidiniuose.

„Artifex“ inf.

Ši paroda yra kvietimas pasivaikščioti mados aktyvizmo labirintais, tais pačiais, kuriais  autorė klajoja pastaruosius du metus, nuo tada, kai pirmoji karo Ukrainoje diena sutapo su Mados savaitės pradžia. Todėl čia sutiksime ir asmeninės ramybės paieškas nenuspėjamo politinio klimato šešėlyje, ir istorines asmenybes bei įvykius, padėjusius patikėti šviesiu rytojumi. Bandymus ištirti, suprasti, paaiškinti, perauklėti, o kartais tiesiog būti. 

„Artifex“ inf.

Praeitis – tai svetima šalis.“

Davidas Lowenthalis

„Keista šalis (Vilnius)“ – tai naujausias mano kuriamo meninio naratyvo plėtojimas, o pasakojimas susijęs su praeitimi kaip tam tikra valda arba teritorija – savotiška šalimi, į kurią sugrįžtama, bet kuri nuolat keičiasi. Šios metaforinės teritorijos valdas veikia asmeninė ir kolektyvinė atmintis, o taip pat užmaršties erozijos poveikis.

„Artifex“ inf.

Marijos Rinkevičiūtės-Špakauskės kūrybos procesą lydi medžiagiškumo tyrinėjimai, vedantys į abstrakčią raišką ir dėmesį atminčiai. Parodoje „Tylus matymas” eksponuojami kūriniai yra pilni atsitiktinumų - nuo rastų objektų iki intuityvių vaško paviršių paieškų.

„Artifex“ inf.

Parodoje „Susilieja“ menininkė Živilė pristato savo tradicinės Indiškos tekstilės marginimo technikos (block printing) interpretaciją. Ši senovinė ir kultūriškai svarbi vizualinė kalba yra parodos pagrindas, kviečiantis žiūrovą pasinerti ir prisiliesti prie šio unikalaus, archajiško tekstilės marginimo būdo per menininkės prizmę.

„Artifex“ inf.

Aafkes Bennemos kūriniai sukuria takių procesų, vis atsirandančių ir išnykstančių,  kintančiose šiuolaikybės struktūrose, įspūdį. Bennemos darbai susideda iš nestabilių elementų, reflektuojančių visuomenėje skambančias potekstes. Pasak sociologo Zygmunto Baumano, modernūs laikai yra nepastovūs, lankstūs ir neapibrėžti – nuolatinėje kitimo, dinamikos būsenoje. Šiuolaikybė tampa fragmentiška, grindžiama trumpais projektais, kurie retai sudaro nuoseklią visumą. Menininkės kūriniai atspindi šią fragmentišką kasdienybę. Autorė tarsi nepateikia užfiksuotos, galutinės nuomonės, sprendimo, ateities perspektyvos. Kismo būsena tampa pagrindine idėja, inspiruojančia autorę skirtingose plotmėse – per dabarties įvykius, filosofiją, darbą. Kitimo dinamika įgauna skirtingas formas ir matmenis autorės kūryboje – tiek jos tapyboje, tiek abstraktesniuose darbuose iš įvairiausių spalvotų virvių.

„Artifex“ inf.

Keturios šalys, keturi metai, vienas metodas. Menininkė iš Slovakijos Viktoria Terezia Jurkovska savo parodoje „Grandpa Approves“ (lt. „Senelis – už“) pristato ketverius metus kurtą tekstilės dizaino projektą, kuriame mišria technika atliktuose skaitmeniniuose koliažuose susipina analoginiai naratyvai ir iliustracijos. Paroda „Senelis – už“ kuria intymų, jautrų pasakojimą dienoraščių ir jų vaizdinių pagalba. Tekstilės atspaudai tampa parodos pasakotojais, kuriuose susilieja eksperimentinis, skaitmeninis menas ir analoginės fotografijos technika. Vaizduose susipina psichogeografijos ir buitinės kultūros temos, kurios buvo plėtotos ketverius metus keturiose skirtingose šalyse – Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Ispanijoje.

„Artifex“ inf.

Lapkričio 7 d. (antradienį) 18.30 VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) bus atidaryta Onos Grigaitės paroda „O kur stirniukas?“. Paroda veiks iki lapkričio 24 dienos.

„Artifex“ inf.

Spalio 10 d. (antradienį) VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma Žygimanto Augustino paroda „Nuo ramybės iki panikos“.

„Artifex“ inf.

Būtų galima teigti, kad pastaruoju metu Vilniaus kultūriniame gyvenime pasitaikė itin gausu „grindų projektų“. Vieni grindis liejo betonu, kiti – priešingai, tą betoną šalino ir ieškojo senųjų grindų. Tuo tarpu Eglė Ridikaitė jokių „reikšmingų“ asmeninių intervencijų nedaro, o nuolankiai, beveik nenukrypdama nuo realybės fiksuoja „kultūringas“ Vilniaus grindis. Būtent iš šių kruopščių ir realistiškų grindų atvaizdų ir susideda kolekcija „Kultūringos grindys“ (“Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ ekspozicija VDA „Titanike“), kurios tęsinys – darbas „Pas Severiją“ – yra eksponuojamas VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“.

2015 m. rudenį būtent šioje galerijoje buvo pakeistos grindys, atvaizduotos Eglės Ridikaitės darbe. Prieš tai buvusios, 2008 metais įrengtos ir itin netinkamos ekspozicijoms bei savo spalviniu intensyvumu eksponatus užgoždavusios ryškiai rusvos grindų plytelės buvo užpiltos madingu pilko atspalvio betonu. 2015 metais autorė kaip tik tapė savo „Kultūringų grindų“ kolekciją  ir pasisiūlė galerijos grindis prieš užliejant įamžinti. Visiškai neseno Eglės Grėbliauskaitės kūrinio „Naujos, geros grindys „Titanikui“ (2016 m.) istorija iš pirmo žvilgsnio labai panaši, o šiandieniniame kontekste „Artifex“ grindų atvaizdas galėtų net būti klaidingai suprastas kaip replika E. Grėbliauskaitės projektui. Tačiau „Artifex‘o“ atvejis įvyko metais anksčiau.