Paskutines dienas skaičiuojantis ruduo išsiskyrė vasaros mėgdžiojimu, sukėlusiu siurrealistinius atgalinės laiko tėkmės pojūčius. Vos spėjus perprasti šią naują būseną, ji traukiasi, užleisdama vietą pilkosioms masėms: debesų, šaltojo sezono paltų, skėčių... Tik taip nutiko, kad pilkumą šį kartą taikliai užgožė paraleliai prasidėjęs „Gaidos“ manifestas, skelbiantis laiko tėkmei nepavaldžius aktualiosios muzikos fenomenus.
Tradicija tapęs aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ Lietuvoje, ir ne tik, yra žinomas kaip stiprus pasaulio moderniosios muzikos koncentratas, į pagrindines sostinės koncertines erdves sutelkiantis tiek šios sferos atstovus profesionalus, tiek ir vis platėjantį jaunesnį klausytojų ratą, kuris kaskart ateina vis labiau nusimanantis apie tai, kas skambės koncerto metu, ir salės durys nesibaigus koncerto programai vis rečiau varstomos. Ne išimtis tapo ir spalio 26-osios vakaras, užpildytas Klaipėdos kamerinio orkestro atlikta programa, kurioje – dvi lietuvių kompozitorių, Egidijos Medekšaitės bei Ričardo Kabelio, kūrinių premjeros.