Autorius: MKČ namų inf.

MKČ namų inf.

Kovo 8 d., trečiadienį, 18.30 Čiurlionio namuose Vilniuje, Savičiaus g. 11, vyks Liudos Matonienės knygos „Vilnius: meilės stotelės“ pristatymas.

Liuda Matonienė baigė Vilniaus universitetą, yra profesionali gidė, nuo 2004 m. veda ekskursijas po Vilnių. Sukaupusi daugybę istorinės medžiagos apie miestą ir jo gyventojus, 2017 m. išleido savo pirmąją knygą „Vilnius: meilės stotelės. Romantiškasis miesto žemėlapis“. Šių metų Vilniaus knygų mugėje tai buvo vienas perkamiausių leidinių.

MKČ namų inf.

Čiurlionio namai Vilniuje (Savičiaus g. 11) kviečia apsilankyti Advento popietėse. Gruodžio 3 d. (šeštadienį) vyks du šio ciklo renginiai: 12 val. Algimanto Švėgždos kūrybos gerbėjai turės galimybę kartu su ekskursijos vadove Ona Židonyte apžiūrėti jo grafikos ir piešinių parodą „Rudens ir žiemos meditacijos“. Du ciklus šiais pavadinimais vienas iškiliausių XX a. lietuvių dailininkų sukūrė sunkiai pakildamas iš lovos: piešė tai, ką matė pro langą ar ant palangės. Parodoje eksponuojamas įspūdingas šešių darbų ciklas „Mano burtai“, iliustracijos Marcelijaus Martinaičio ciklui „Kukučio baladės“, laiškai, asmeniniai daiktai, įrankiai, Antano Sutkaus atlikti A. Švėgždos fotoportretai ir kt. Ekskursijos trukmė – apie 1 val.

15 val. vyks meninis-edukacinis renginys visai šeimai „Šiandien karaliai mums pasakas seka“. Renginio metu poetinių pasakų knygos „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ autoriai skaitys pasakas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Išgirsime ką tyliai šnabžda karaliai ir pašoksime su snaigėmis baltą baletą... Menininko sesers Jadvygos prisiminimais paremti pasakojimai pakvies pasivaikščioti Druskininkų gatvelėmis, pakilti siauru vinguriuojančiu takeliu ant kadagių kalnelio, pasiklausyti istorijų iš Kastuko vaikystės ir net paleisti sniego gniūžtę į patį kunigaikštį Oginskį! O skambant Čiurlionio muzikai atgiję animuoti paveikslai leis paklajoti po paslaptingą pasaulį. Pasaulį, visada esantį šalia – tereikia žengti žingsnį ir leisti sau jame atsidurti. Pasakas skaitys bei istorijas pasakos knygos autoriai Milda Pleitaitė ir Kazimieras Momkus. Atgijusių (animuotų) M. K. Čiurlionio paveikslų vaizdus lydės jo sukurta muzika, atliekama Mildos Pleitaitės (smuikas) ir Adomo Poloveco (fortepijonas).

MKČ namų inf.

M.K. Čiurlionio namai kartu su Lietuvos dailės muziejumi kviečia į paskutinį ciklo „M.K. Čiurlionis ir jo miestai“ koncertą. Ciklo koncertų programos simboliškai vienija keturias geografines Čiurlionio studijų ir veiklos erdves – Varšuvą (Lenkija), Leipcigą (Vokietija), Peterburgą (Rusija) ir Vilnių (Lietuva). M.K. Čiurlionis niekada neapsiribojo viena erdve, viena raiška, niekada nesekė kitų pramintais takais.

Lapkričio 25 dieną 18 val. Chodkevičių rūmuose koncertuos estų pianistas Stenas Lassmannas. Šio koncerto programa skirta Estijos kompozicijos mokyklos pradininkui Heino Elleriui. Pirmą kartą vilniečiams koncertuos vienas ryškiausių šių dienų Estijos muzikų, žymiausias H. Ellerio muzikos interpretatorius, pianistas Stenas Lassmannas, kuris yra vienintelis pasaulyje pianistas, įrašęs visus kompozitoriaus kūrinius fortepijonui. 2017 m. pasaulį išvys paskutinė septintoji kompaktinė plokštelė. Po pergalės Nacionaliniame Estijos pianistų konkurse 2002 m., Steno Lassmanno gastrolių maršrutai driekiasi nuo Talino iki Milano, nuo Toronto iki Pekino.

MKČ namų inf.

Balandžio 20 d. (trečiadienį) 18 val. M.K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11) kviečia į parodos „Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei – 130“ atidarymą. Šia paroda M.K. Čiurlionio namai tęsia kultūros renginių ciklą, skirtą aktualizuoti rašytojos, vertėjos, gimtosios kalbos puoselėtojos, pedagogės, Lietuvos diplomatės, visuomenės veikėjos svarbą mūsų kultūros istorijoje.

MKČ namų inf.

Kovo 13 d. Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei sukanka 130 metų. M.K. Čiurlionio namai (Vilnius, Savičiaus g. 11) pradeda kultūros renginių ciklą, skirtą aktualizuoti rašytojos, dramaturgės, vertėjos, gimtosios kalbos puoselėtojos,  pedagogės, Lietuvos diplomatės, visuomenės veikėjos, vienos pirmųjų lietuvių moterų judėjimo lyderių svarbą lietuvių kultūros istorijoje. Renginių ciklo pirmųjų renginių akcentai – Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių bendros idėjos, kūrybos sąlyčiai.

S. Čiurlionienės-Kymantaitės gimimo dieną, kovo 13-ąją (sekmadienį), 15 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į koncertą „Lietuvoje“, skambės Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių tekstai ir muzika. Šiuo koncertu  sykiu pagerbiamos ir Nepriklausomybės atkūrimo 26-osios metinės. Čiurlionio muzikines kompozicijas atliks prof. Rokas Zubovas. Klausytojai prisimins platų kompozitoriaus temų diapazoną: nuo universalistinių vizijų iki lietuvių liaudies dainų išdailų. Aktorė Dalia Michelevičiūtė skaitys šiandien aktualias Čiurlionių tekstų ištraukas iš knygos „Lietuvoje“ bei užrašų.

MKČ namų inf.

Sausio 22 d. (penktadienį) 18 val. M.K. Čiurlionio namai kviečia į Mildos Pleitaitės ir Kazimiero Momkaus knygos „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ pristatymą.

Fantazijų ir simbolių kupini M.K. Čiurlionio paveikslai paskatino autorius sukurti trylika skirtingų nuotaikų ir charakterio poetinių pasakų. Pasakos žanras leido rašytojams laisvai traktuoti Čiurlionio paveikslus, priartinti juos prie vaiko pasaulėžiūros ir suteikti galimybę per jautriai ir išradingai sukurtus tekstus patirti paveikslų nuotaiką, pamatyti juose tikrą čiurlionišką stebuklą.

MKČ namų inf.

Čiurlionis senai nėra vien Lietuvos kultūros lauko kūrėjas. Jau 1930 m. didysis prancūzų rašytojas Romainas Rolland’as laiške Čiurlionio našlei Sofijai rašė: „Man sunku apsakyti, kaip mane sujaudino šis išties užburiantis menas, praturtinantis ne tik tapybą, bet ir žmogaus vaizduotę polifoniškumu (tos fugos ir kontrapunktai) ir muzikiniu ritmu. Man net sunku įsivaizduoti, kaip šie pranašingi atradimai būtų išvystyti didesniame mastelyje ar monumentaliose freskose! Tai ištisas dvasios kontinentas, ir Čiurlionis yra šio žemyno „atradėjas“ Kristupas Kolumbas.“

Po Antrojo pasaulinio karo pagrindiniu Čiurlionio meno skleidėju pasaulyje tapo estų meno istorikas Rannittas, įvairiuose forumuose kėlęs Čiurlinio meno istorinės reikšmės klausimus.

Susidomėjimas Čiurlionio menu neblėsta ir šiandienos kūrėjų pasaulyje. Izraelio kompozitorius Uri Breneris taip atsimena savo pirmuosius susitikimus su Čiurlionio darbais: „Mano susižavėjimas Čiurlioniu prasidėjo, kada pirmą kartą apsilankiau jo galerijoje Kaune, kur vasaros atostogų metu lankydavausi pas savo dėdę. Aš buvau taip užvaldytas jo muzikos ir dailės sintezės (tuo metu ir pats šiek tiek piešiau...), kad leisdavau ištisas dienas priešais Čiurlionio paveikslus, stengdamasis ištirti kiekvieną jų detalę... beveik galėjau girdėti muziką, sklindančią iš jų, ypač iš „muzikinių“. Tad iš karto pradėjau rašyti kelias sonatas. Nepaprastai žavingas procesas kurti muziką, matant jos vizualinę išraišką, tai visiškai unikalus patyrimas. Sudariau tada sau sąrašą kūrinių, kuriuos turėsiu sukurti pagal tai, ką girdėjau stovėdamas galerijoje prieš Čiurlionio paveikslus. Sąrašas buvo ilgas. Iki šiol tik dalį jo įgyvendinau...“.