7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

ATRADIMŲ GALERIJA:

Tinkama vieta pranešti apie save

Jurgita Žvinklytė

APIE:

Jurgita Žvinklytė
Gimė: 1986
Studijos: 2005-2009 Vilniaus dailės akademija, keramikos bakalauro studijos vaizduojamojo ir taikomojo meno fakultete.

2008 Erasmus studijos Hacettepe universitete, Ankara, Turkija.

2009-2011 Vilniaus dailės akademija, skulptūros magistrantūros studijos vaizduojamojo ir taikomojo meno fakultete.

TEIGINIAI, RAKTAŽODŽIAI:

Vyksmas, veiksmas, kūnas, ritualas, brėžinys, tikėjimas, jausmas, ir vėl ėjimas, tyla.

NUORODOS:

 

MENOTYRININKO KOMENTARAS:

Nors Jurgita Žvinklytė studijavo keramiką, o vėliau skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, jai artimiausias performanso žanras. Menininkės kūryboje aptinkamos temos nėra griežtai apibrėžiamos, jos neatsiejamos nuo menininkės aplinkos bei interesų, polinkio gilintis į sudominusius aspektus. Pavyzdžiui, domėtis Fluxus menu, indėnų kultūra, religijomis, New age judėjimu, šamanizmu, psichogeografija, mitais ir legendomis. Taip pat – šiuolaikiniu šokiu bei matematika. Šie skirtingi laukai veikia kaip atmosfera, kurioje menininkė tarpsta kaip savotiškas mediumas, arba įvairios informacijos susitikimo vieta.

 

Tokios situacijos pavyzdžiu galima pavadinti 2011 m. sukurtą vyksmų seriją „Minklė: kur žemės vidurys? Atsakymas: kur pats stovi“, kuri buvo įgyvendinta dešimt dienų iš eilės atliekant erdvinį šokį Kalnų parko estradoje Vilniuje. Braižydama kreidele linijas, jungiančias šokėjams skirtas žymas asfaltuotoje aikštėje, menininkė bandydavo atitikti jas savo kūnu. Iš tam tikrų linijų bei jos kūno proporcijas atitinkančių atstumų susidarantys ornamentai priminė žvaigždynų brėžinius. O to paties veiksmo kartojimas, skaičius 10, į kurį, įtarta, susiveda absoliuto paieškos, nuolatinis nesėkmingas bandymas ištobulinti savo laiko pojūtį ir nutraukti vyksmą būtent dešimtą jo minutę artimas ritualui arba maldai.

 

Vedama intuicijos ir siekio suvokti save, Jurgita Žvinklytė prisilietė prie pirmykščio žmogaus pasaulėvaizdžio sandų, kai kūnas buvo suvokiamas kaip pagrindinis erdvės atskaitos taškas, laidininkas tarp žemės ir dangaus, kosmoso jungtis. (Ši koncepcija itin aktuali erdvinių menų istorijoje, ypač skulptūroje.) Horizontali „Minklių“ orientacija tarsi grąžina į pirmykštį pasaulio patyrimą, kai kūnas tampa Stounhendžu arba Naskos linijomis.

 

Menininkė yra sukūrusi ir daugiau su linijomis ir struktūromis susijusių kūrinių – etiudų, kurių metu ji arba daugiau žmonių bandydavo kojomis, delnais ar visu kūnu atlikti įvairias ornamentines kompozicijas. Su siekiu atitikti, prisitaikyti susiję ir ankstesni menininkės kūrybiniai bandymai. Pavyzdžiui, performansas, kurio metu vaikščiodama miesto gatvėmis menininkė mėgindavo įsijausti į praeivių eisenas ir jas atkartoti.

 

Šiuo metu Jurgita Žvinklytė gyvena ir kuria Utenoje, kur mėgina prisijaukinti gimtąjį miestą, ieškodama dar nepažintų jo vietų bei legendų. 2013 m. kartu su Utenoje gyvenančiu garso menininku Audriumi Šimkūnu ji sukūrė vaizdo ir garso instaliaciją. Kaip pagrindinis motyvas joje išryškėja abiejų autorių mėginimas įsilieti į mitologizuotas vietas: Narkūnų piliakalnio slėnį, senuosius žydų kapus, melioracijos suverstus akmenis.

 

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

 

 

KOMENTARŲ