Kviečiame dalintis atsiminimais, nuotraukomis ir artefaktais, susijusiais su Vilniaus benediktinėmis, benediktinių vienuolynu ir šv. Kotrynos bažnyčia

Atidarę parodą „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“ įsitikinome, kad istorija apie Vilniaus benediktines ir jų paveldą tebėra gyva vilniečių atsiminimuose, nors sovietmečiu tik vienas kitas žinojo, kad Salomėjos Nėries mokyklos (dab. Vilniaus Vyčio gimnazijos) sodą prižiūrėjo ses. Aloyza, mokyklos valgykloje dirbo ses. Maura, o senojoje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (Žygimantų g.) ligonius slaugė ses. Imelda (nuo 1993 m. Vilniaus benediktinių abatė).

XX a. benediktinių paveldas buvo išblaškytas. Artėjant Antrajam pasauliniam karui, lobynas buvo paslėptas – užmūrytas ir atrastas tik 1986 metais. Dalį vertybių 1946 m. išvykstančių seserų grupelė išsivežė su savimi į Lenkiją. Vilniuje likę turtai pasklido po bažnyčias, mieste likusioms benediktinėms pavyko išsaugoti tik mažą jų dalelę, tad daugelis vertybių iki šiol laikomos dingusiomis. Vieną iš benediktinėms priklausiusių paveikslų, vaizduojančių šv. Skolastiką, Šv. Dvasios bažnyčios palėpėje netikėtai atrado ir savininkėms – Vilniaus benediktinėms – perdavė kun. Miroslavas Grabovskis. Benediktinių nuotrauką, panaudotą parodos plakate, kartu su abatės Julios Anzelmos Miliczównos rašytu laišku Marius Jonaitis užtiko ir įsigijo aukcione.

Šie ir panašūs pasakojimai byloja, kad Vilniaus benediktinių istorijos kloduose slypi vis dar nepakankamai pažįstama Vilniaus praeitis.