Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Strumillo šeimos paroda

Trans/misijos Balticum 2022 menų festivalio metu meno galerija „Fojė“ (Lietuva) ir „Andrzej Strumiłło galerija” (Lenkija) pristatys išskirtinę parodą „Strumiłło 5xS“ Užutrakio rūmuose, kartu atidarant patį festivalį trūksiantį nuo rugsėjo 4 d. iki 11 d. Trakuose ir Vilniuje.

Parodos dalyviai  - 5 Strumillo šeimos nariai – Andrzej, Irena Danuta, Anna, Rafal ir Jan. Didžiausią ekspozicijos dalį sudaro Andrzej Strumillo darbai – tapyba, grafika, knygų iliustracijos, piešiniai, fotografijos, atskleidžiantys neapsakomą dailininko talentą ir unikalumą. Anna Strumillo eksponuoja tekstilę, šalia dukros darbų mamos Danutos  Irenos tapyba bei brolio Rafal grafika ir skulptūra. Jauniausio parodos dalyvio Jan Strumillo sukurtos skulptūros nustebins parodos lankytojus netikėtose ekspozicinėse erdvėse dvaro rūmuose bei parke, kur beje, skulptūra intaliacija bus kuriama prieš pat parodą specialiai šiai vietai.

Parodos atidarymas įvyks š.m. rugsėjo 4 d. 13.00 Užutrakio dvaro sodybos rūmuose, Užtrakio g.  17, Trakai.

 

 

Apie autorius:

ANDRZEJ STRUMILLO - dailininkas, tapytojas, grafikos dizaineris, fotografas, knygų iliustratorius, eilėraščių ir žurnalų autorius, žymus meninio ir visuomeninio gyvenimo veikėjas.

Gimė 1927 m. spalio 23 d. Vilniuje Rafal Strumillo-Pietraszkiewicz ir Kazimiera Jurszanowna šeimoje. Vaikystę praleido prie Žeimenos upės, netoli Švenčionių, iš kur kilusi jo mama.

Mokėsi Švenčionių, Lydos ir Naugarduko mokyklose. Per karą pasitraukė į Lenkiją - 1945 m. pavasarį su mama ir dviem seserimis atvyko į Liubliną, vėliau su šeima persikėlęs į Lodzę,  vadovaujamas Władysławo Strzemińskio, studijavo Dailės akademijoje tapybos ir taikomosios grafikos srityse. 1947 m. persikėlė į Krokuvos dailės akademiją. Tuo metu taip pat priklausė Lenkijos akademinio jaunimo asociacijos savišvietos grupei, kuri suvaidino svarbų vaidmenį Lenkijos meno istorijoje. 1950 metais įgijo dailės magistro laipsnį. 1949-1951 m. dirbo prof. Eugenijaus Eibischo asistentu, vėliau Valstybinėje Lodzės dailės mokykloje (1952-1953) prof. Tadeuszo Grygielio ir Adamo Rychtarskio asistentu.

1953–1956 metus su žmona ir dviem vaikais praleido Mozūrijos kaime Kšižė, Piska girioje. 1956 m. spalį persikėlė į Varšuvą (iki 1986 m.) ir pradėjo bendradarbiauti su Lenkijos prekybos rūmais (projektavo parodų paviljonus), todėl  daug keliavo  į užsienį:  Pekiną (1962), Maskvą (1959), Naująjį  Delį (1959), Salonikus  (1960), Zagrebą (1963), Damaską (1964), Antverpeną  (1967), Prahą (1967). 1970–1980 metais projektavo Lenkijos sunkiosios pramonės paviljonus Poznanės tarptautinėje mugėje. Tuo pačiu metu domėjosi įvairiomis taikomosios dailės sritimis, scenografija, knygų iliustravimu ir apipavidalinimu. 1953–1980 m. daug keliavo verslo reikalais ir kultūriniais mainais į Kiniją, SSRS, Tolimuosius Rytus, Rytų Vokietiją, Italiją, Indiją, Jugoslaviją, Rumuniją, Siriją, Turkiją, Belgiją, Mongoliją, Prancūziją, Vietnamą, Didžiąją Britaniją, Nepalą, Švediją, Japoniją ir Tailandą. Šių kelionių metu kūrė piešinių ir fotografijų serijas, rinko Tolimųjų ir Artimųjų Rytų meno kūrinius, materialinės kultūros objektus. Nuo aštuntojo dešimtmečio antrosios pusės vis dažniau apsistodavo Suvalkų krašte. Nuo 1977 m. Iki 1994 m. inicijavo kasmetinius tarptautinius tarpdisciplininius menininkų, mokslininkų, ekologų ir „Menas ir aplinka“ (nuo 1986 m. – „Kultūra ir aplinka“) kultūros darbuotojų susitikimus, globojamus Vygrių Suvalkų vaivados, kuriuose pats buvo komisaru. Nuo 1982 m. rugsėjo mėn. iki 1984 m. rugsėjo mėn. apsistojo Niujorke, kur vadovavo Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriato Grafikos skyriui (Graphic Presentation Unit). 1985 metais sugrižęs į Maćkowa Rudą savo namus pavertė daugybės vietinių ir užsienio menininkų, kultūros žmonių, politikų ir visuomenės veikėjų, dvasininkų, jaunimo ir meno kolektyvų susitikimų vieta. Dvare pastatė galeriją, kurioje rengė parodas ir kitus meninius renginius. Priklausė įvairioms šalies įstaigoms, Kultūros ir meno tarybai prie Kultūros ir meno ministerijos, Lenkų kultūros ir Fondo valdybai, Lenkų kultūros auksinio skeptro skyriui. Kartu dalyvavo Suvalkų ir krašto kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Bendradarbiavo su Suvalkų dailės parodų biuru (1977-1994). Nuo 1992 m. palaikė glaudžius ryšius su Centru „Pasienis – menų, kultūrų, tautų“ ir fondu „Pasienis Seinuose“, propaguodamas tautų ir kultūrų sambūvio idėją. Surengė daug individualių parodų (tapybos, piešimo, fotografijos  ir iliustracijų) Lenkijoje ir užsienyje. 1997-2001 m. buvo Suvalkų regione vykusio tarptautinio skulptūros plenero „lntegrart“ kuratorius. Aktyviai dalyvavo kuriant galeriją Suvalkuose, kuri 2008–2020 m. vadinosi „Šiuolaikinio meno centras – Andrzejaus Strumiłlo galerija“. Už meninę kūrybą ir visuomeninę veiklą yra apdovanotas daugybe valstybinių apdovanojimų, tarp kurių – Polonia Restituta ordino Riterio kryžius, Polonia Restituta ordino Karininko ir Komandoro kryžius (1999), Auksinis kryžius už nuopelnus, Aukso medalis vizualiųjų ir vaizduojamųjų menų srityse “Nusipelnęs kultūrai Gloria -Artis" (2005 m. rugsėjo 7 d.).  2001 metais suteiktas “Nusipelniusio Suvalkų miestui” titulas, o 2002-aisiais ir Suvalkų miesto garbės piliečio vardas, t.y. aukščiausias pripažinimas “už kūrybinius ir populiarinimo pasiekimus bei dalyvavimą Suvalkų kultūriniame gyvenime“, o 2017 metais dar buvo įteiktas Suvalkų miesto apdovanojimas “Jotvingių Ietis”.

Andrzej Strumillo mirė 2020 m. balandžio 9 d. Mačkowa Rudoje ir buvo palaidotas Magdalenovo parapijos kapinėse. Jis paliko didžiulį ir įvairų meninį palikimą.

 

ANNA STRUMILLO gimė 1953 m. birželio 3 d. Lodzėje.

Studijavo Lodzės dailės akademijoje ir Varšuvoje tapybos katedroje pas prof. Janą Tarasiną ir tekstilės katedroje pas prof. Zbignevą Gostomskį.

1985–2012 m. gyveno JAV, kūrė ir vykdė originalią holistiniu ir dizaino mokymo metodu pagrįstą meno programą. Kurdama edukacinius projektus suaugusiems ir vaikams bendradarbiavo su muziejais ir parodų centrais, dalyvavo grupinėse parodose. Buvo bendraįkūrėja Fotopedia.com (2010-2014), kurioje publikavo ir redagavo nuotraukas bei reportažus iš Indijos ir Ramiojo vandenyno Australijos ir Naujosios Zelandijos regionuose, Indonezijos, Malaizijos, Tailando, Pietų Amerikos ir Prancūzijos Polinezijos kelionių jachtomis.

Šiuo metu dirba fotografijos ir meninės tekstilės srityse.

Parodos:

2017 – Annos ir Jaroslavo Ivaškevičių muziejus Stawisko miestelyje, Podkowa Leśna

2018 – Šiuolaikinio meno centras, Andrzejaus Strumillo galerija, Suvalkai

2019 - Vlado Vildžiūno galerija, Vilnius

2020 m. – Lewiatan konfederacijos būstinė, Varšuva

Šiuo metu didžiąją laiko dalį praleidžia Lenkijoje, Mačkowa Rudoje.

 

IRENA DANUTA STRUMILLO (1925 – 2011 m.)

 

1942–1944 m. Adomo Rychtarskio mokinė Konrado Krzyżanowskio tapybos ir piešimo mokykloje Varšuvoje.

Studijuodama pas prof. Eugenijų Eibichą baigė Dailės akademijos Tapybos fakultetą.

 

Septyniasdešimtais daug keliavo po Vietnamą, kur sukūrė daugybę piešinių su šalies peizažais. Viešnagės Niujorke (1982–1984) rezultatas – aliejinių paveikslų serija, vaizduojanti miesto kraštovaizdį.

Mėgstamiausios jos paveikslų temos buvo iš sausų augalų ir gėlių sudarytos puokštės, natiurmortas ir peizažai.

 

 

 

JAN STRUMILLO gimė 1978 m. Varšuvoje.

 

Keliaudamas sėmėsi iš gyvenimo įvairių patirčių, buriavo, gyveno kalnų namelyje Krkonošiai kalnuose, augino arklius Mozūrijoje, o taip pat buvo rinkodaros specialistas meno galerijoje Varšuvoje.

 

2007–2017 m. bendradarbiavo su įmone RedoSFX, kuri užsiima kino, teatro ir reklamos scenografija, specialiaisiais efektais, grimu. Įmonė kūrė tokiems žinomiems asmenims kaip Aleksandras Sokurowas, Krystianas Lupa, Grzegorzas Jarzyna, Alanas Starskis ir Mariuszas Trelińskis.

Sukūrė scenografijas ir prodiusavo rež. Krzysztofo Garbaczewskio teatro spektaklius („Lenkijos karalių rinkinys“, „Akmeninis dangus vietoj žvaigždžių“, „Makbetas“, „Valstiečiai“ „Nieko“) ir filmą („Įkalinta“). 

 

Organiškai sujungiant į darnią visumą tradicinės scenografijos elementus su šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis 2019 metais gavo „Auksinės kišenės“ apdovanojimą už geriausią tų metų teatro scenografiją – spektaklis „Niekas“ (Nacionalinis Krokuvos Senasis teatras).

 

Neseniai persikėlė į Palenkę, kur gyvena ir dirba šeimos ūkyje. Taip pat bendradarbiauja su Suvalkų įmone „Malow“, kuriai kuria objektus iš metalo.

 

 

 

RAFAL STRUMILLO gimė 1952 m. gegužės 26 d. Lodzėje. 

 

1979 m. baigė Varšuvos dailės akademijos Grafikos fakultetą (Prof. Mieczyslavas Wejmanas)

 

Veiklos sritys:

grafika, piešimas, papuošalai, skulptūra, istorinė ginklakalystė, kalvystė, interjero dizainas.

 

Individualios parodos:

1975 – Arthus, Danija, Grafika

1976 – Blaubeuren, Vakarų Vokietija, Piešimas

1984 – Meadville, JAV, Allegheny kol. Grafika

1985 – BWA, Suvalkai/ Vroclavas

1986 – Kobyliński galerija, Varšuvos Parodos

1979 – Nitra, Čekoslovakija, Tarptautinė maisto mugė

1980 – Paryžius, Prancūzija, Lenkų kultūros institutas, paminklosauga

1981 – Suvalkai, Rajono muziejus, Medžioklės paroda

 

Scenografija ir teatro plakatas:

1984 m. – Niujorkas, JAV spektaklis „Pozicijos“ Teatras naujajam miestui (Bartenjefas)

 

Skulptūra:

K. O. Falko memorialinis paminklas, Suvalkų rajono muziejus, granitas

Mąslusis Kristus, Suvalkų kapinės, granitas

Dievo Motinos bareljefai, Šv. Lukas bažnyčioje

Kristus Karalius Suvalkuose, marmuras

Moteriška figūra, Hultajewo, privati ​​nuosavybė, granitas

2 erelių skulptūros, pastatytos ant istorinių įėjimo vartų į buvusias kareivines (Pułaskio g. Suvalkai)

 

Interjero dizainai:

Svečių namai Jačnoje

Radijas 5, Suvalkai

 

Fotografija:

1983 – ciklas „Niujorkas“.

 

 

Daugiau informacijos:

Renata Semaškienė

Meno galerija “Fojė”

T. 868950555