7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„7md“ rekomenduoja

Virtualieji „Skalvijos“ malonumai

Nr. 6 (1371), 2021-02-12
 „Jausmų imperija“
„Jausmų imperija“

„Jausmų imperija“ („Ai no korīda“, Japonija, Prancūzija, 1976).

 

Šv. Valentino diena jau akivaizdžiai tampa nacionaline švente, tad nieko nestebina ir šiai dienai skirtos filmų peržiūros. Virtualioje „Skalvijos“ kino salėje bus galima pasižiūrėti prieš beveik penkiasdešimt metų Kanų kino festivalio žiūrovus šokiravusį filmą – japonų kino klasiko Nagisos Oshimos (1932–2013) „Jausmų imperiją“. Tai vienas svarbiausių kino istorijoje erotinių filmų. Jis paremtas tikra, 1936-aisiais Japoniją sukrėtusia Sados Abe byla, kai smuklės patarnautoja kastravo ir nužudė savo meilužį – vedusį vyrą, smuklės savininką. Sada tapo mitine seksualinės laisvės figūra šalyje, kurioje neegzistavo moterų laisvės sąvoka ar feministinis diskursas. Filmo herojai, kuriuos suvaidino Tatsuya Fuji ir Eiko Matsuda, vis giliau grimzta į meilės pamišimą, eksperimentuoja su savo kūnu, ieško vis stipresnių pojūčių. Jų pasaulis vis labiau apsiriboja keturiomis sienomis, tarp kurių jie atsiduoda abu naikinančiai aistrai.

 

„Jausmų imperija“ – ne pirmas ir ne paskutinis kūrinys, kurio heroje tapo Sada, bet tai bene pirmas arthouse filmas, kuriame rodomas realiai vykstantis meilės aktas. Filmo prodiuseris Anatole’is Daumanas (vienas svarbiausių prancūzų Naujosios bangos veikėjų) sunkiai kovojo, kad „Jausmų imperija“ būtų rodoma kino teatruose be „X“ ženklo, bet japonų cenzūra buvo dar griežtesnė: režisierius buvo apkaltintas obsceniškumu ir net teisiamas, procesas truko ne vienus metus. Japonijoje filmas buvo rodomas sutrumpintas, o atviros scenos uždažytos baltai. Ne vienoje Europos šalyje ir JAV filmas taip pat buvo draudžiamas. Lietuvos kino teatrus vos kelios „Jausmų imperijos“ kopijos pasiekė 1991-aisiais, jau po pučo Maskvoje, ir buvo papildytos kinotyrininko Kirillo Razlogovo įžangos žodžiu, kuriame filmas lyginamas ir su Levo Tolstojaus romanu „Karas ir taika“.

 

Taip pat „Skalvija“ pradeda rodyti specialiąją filmų programą „Best of Fests“. Joje bus galima pamatyti kino festivaliuose apdovanotus filmus:

 

„Martinas Idenas“ („Martin Eden“, Italija, 2019).

 

Italų dokumentininkas Pietro Marcello autobiografinio Jacko Londono romano veiksmą perkėlė iš JAV į gimtąjį Neapolį. Jaunas proletariškos kilmės jūreivis Martinas Idenas, individualistas masinių judėjimų laikais, savo talentu užkariauja turtingos gražuolės širdį ir tampa intelektualų salonų žvaigžde. Tačiau jis negali atsikratyti minties, kad išdavė savo šaknis. Režisierius atsisakė Londono knygai būdingos socialinės ir ideologinės didaktikos. Jis pavertė filmo veikėją (Luca Marinelli) ne savo epochos (romanas pasirodė 1909 m.), bet pasaulio, kuris nelabai keičiasi, žmogumi ir sąmoningai prikaišiojo į filmą anachronizmų, iš kino kronikos atsirinkdams ne visiems matytus istorinius kadrus, o kasdienybės vaizdus. Kronikos kadrai – ne tradiciniai vaidybinio filmo intarpai, o natūralus filmo herojaus gyvenimo pagrindas, jo literatūros ir grožio suvokimo šaltinis. Netikėtas ir garsinis filmo sprendimas – čia susitinka Olego Karavaičiuko muzika ir Joe Dassino daina „Salut“. „Martinas Idenas“ – ir fenomenalaus režisieriaus jautrumo gyvenimo grožiui įrodymas, ir filosofinė pasaka apie tragiškas iliuzijas, ir pasakojimas apie žmogaus kelionę į save.

 

Pietro Marcello įrodė, kad klasikinis brendimo romanas gali būti naujų kino galimybių paieškos aikštelė. Jauno jūreivio tapsmą pripažintu rašytoju režisierius paverčia viso XX amžiaus drama: aukštoji kultūra taip ir nesuteikia išsigelbėjimo, socialinės lygybės idėjomis politikai tik naudojasi savo tikslams, o kūrėjas neišvengiamai virsta garsenybe: jo gyvenimo būdas tampa svarbesnis už skelbiamas idėjas.

 

„Paukščių metamorfozė“ („A metamorfose dos pássaros“, Portugalija, 2020)

 

Režisierės Catarinos Vasconcelos kino esė raktu tampa prisipažinimas: „Mano motina nebuvo tik motina. Ji buvo medis.“ Šis autobiografinis, bet fikcijos nevengiantis filmas – lyg kelionė trijų kartų likimais: kartu su aktoriais filme pasirodo režisierė ir jos šeimos nariai. Tačiau centre – motinos figūra. Ji lyg medis, turintis ne tik šaknis, bet ir šakas – ant jų galima atsitūpti, bet galima pakilti ir skristi.

 

Šios poetinės „Paukščių metamorfozės“ tikslas – ne tik prikelti mirusios motinos dvasią, bet ir atsargiai atskleisti permainos, kuriai paklūsta viskas, kas gyva, mechanizmus. Režisierė elgiasi lyg tapytoja – jos kruopščiai sukomponuoti statiški kadrai primena senuosius meistrus, bet kartu liudija dvilypę kino prigimtį: bandydamas apsaugoti, kinas „užrakina“ viską, kas pakliuvo į kadrą. 

 

Namų kino platformoje pirmoji peržiūra nemokama. Ją išnaudojus filmo nuoma kainuoja 3–4 eurus.

 „Jausmų imperija“
„Jausmų imperija“
„Martinas Idenas“
„Martinas Idenas“