7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Nr. 14 (1293), 2019-04-05
Agnès Varda
Agnès Varda

Mirė Agnès Varda

Kovo 29-osios naktį Paryžiuje, sulaukusi 90 metų, mirė Agnès Varda, vadinama prancūzų Naujosios bangos senele. Tai buvo viena originaliausių XX ir XXI a. kino režisierių, viena pirmųjų moterų kūrėjų, savo filmais kovojusių už moterų teises, taip pat už teisę kalbėti savo balsu ir apie savo problemas. Jos filmai pelnė didžiųjų festivalių apdovanojimus. Milžiniška Vardos kūrybos svarba suvokta dar jai gyvai esant: 2001-aisiais ji apdovanota „Cezariu“ už kūrybos indėlį, 2015 m. – Garbės „Auksine palmės šakele“, 2017 m. – „Oskaru“ už gyvenimo nuopelnus.

 

Varda gimė Belgijoje, Paryžiuje studijavo fotografiją Dailiųjų menų akademijoje ir literatūrą bei psichologiją Sorbonoje, kūrė trumpo metražo filmus. Jos pilnametražis debiutas „Trumpasis iškyšulys“ („La Pointe Courte“), filmuotas mažame žvejų kaimelyje, pasirodė 1955-aisiais ir numatė dar tik besiformuojančios Naujosios bangos estetiką. Tačiau pasaulinio pripažinimo Varda sulaukė po filmo „Kleo nuo 5 iki 7“ („Cléo de 5 à 7“, 1962), kuriame rodomos dvi jaunos paryžietės dainininkės gyvenimo valandos, laukiant tyrimų, ar serga vėžiu, rezultatų. Tai buvo tikras feministinio kino manifestas. Varda kūrė vaidybinius, dokumentinius, eksperimentinius filmus ir visada buvo angažuota kūrėja. Kartu su kitomis prancūzėmis 1971 m. ji pasirašė garsųjį 343 moterų manifestą, pasisakantį už teisę į abortus. Varda kūrė filmus apie stiprias moteris. Ji ir pati buvo neįtikėtinai stipri – tai patvirtina kad ir 2017 m. pasirodęs filmas „Veidai, kaimai“ („Visages, villages“).

 

1962-aisiais Varda ištekėjo už režisieriaus Jacques’o Demy (1931–1990), su kuriuo 1968-aisiais išvyko į JAV. Čia ji nufilmavo tuo metu visur draustą dokumentinį filmą „Juodosios panteros“ („Black Panthers“, 1968), filmavo protestus prieš karą Vietname, sukūrė filmą „Lions Love“, kuriame nusifilmavo daug Andy Warholo aplinkos žmonių. JAV ji artimai susidraugavo su Jimu Morrisonu. Su Demy jie skyrėsi ir taikėsi, bet būtent Varda sukūrė biografinį filmą apie „Šerbūro lietsargių“ autorių „Žako iš Nanto“ („Jacquot de Nantes“, 1991), kuriame dar spėjo užfiksuoti nuo AIDS mirštančio Demy prisiminimus.

 

Viename paskutinių interviu Varda sakė: „Dirbu labai ilgai, bet nepadariau karjeros, nieko nepasiekiau, neužsidirbau didelių pinigų, tačiau esu žinoma, pripažinta ir įvertinta. Tad mano darbas nėra šešėlyje, nors jis ir kuklus.“ Kad jis aktualus, įrodo ir trumpo metražo Vardos filmas „Moterų atsakymas: mūsų kūnai, mūsų lytis“ („Réponse de femmes: Notre corps, notre sexe“), sukurtas 1975 m. Jį galima pasižiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=QcRtsTlw7tM.

 

Įteikti rusų kino apdovanijimai „Nikė“

Seniausios Rusijos kino premijos „Nikė“ teikimas šeštadienį (kovo 30 d.) vyko jau 32 kartą. 583 šios kino akademijos nariai geriausius rinko iš 53 vaidybinių, 41 dokumentinio ir 30 animacinių filmų. Keli apdovanotieji buvo žinomi iš anksto: Eldaro Riazanovo premijos „Garbė ir kilnumas“ laureatu tapo režisierius Otaras Joselianis, premija už indėlį į kino meną, kritiką ir edukaciją apdovanota kino kritikė Irina Rubanova.

 

Geriausiu vaidybiniu filmu išrinktas Aleksejaus Fedorčenkos „Anos karas“ („Voina Anny“). Geriausiu NSV ir Baltijos šalių filmu – Darjos Žuk „Krištolas“ („Chrustal“, Baltarusija). Geriausio nevaidybinio filmo „Nikė“ paskirta Andrejaus Osipovo filmui „ParadžanovasTarkovskisAntipenka. Šviesa ir šešėliai“ („ParadžanovTarkovskiAntipenko. Svetoteni“). Geriausiu animaciniu filmu tapo Levano Gabriadzės „Ar žinai, mama, kur buvau?“ („Znaješ, mama, gde ja byl?“). Geriausiu režisieriumi pripažintas Kirillas Serebrennikovas („Vasara“, „Leto“). Geriausiu montažo režisieriumi – Jurijus Karichas („Vasara“). Už geriausią scenarijų apdovanoti Avdotja Smirnova, Anna Parmas ir Pavelas Basinskis („Vieno paskyrimo istorija“, „Istorija odnogo naznačenija“). Geriausio operatoriaus „Nikė“ paskirta Jurijui Klimenkai („Van Gogai“, „VanGogi“). Už geriausią filmo muziką apdovanoti Leonidas Desiatnikovas ir Aleksejus Serguninas („Van Gogai“). Už geriausią garso režisieriaus darbą – Borisas Voitas („Vasara“). Geriausio dailininko „Nikė“ atiteko Jelenai Okopnajai („Dovlatovas“). Už geriausius kostiumus apdovanota Tatjana Patrachalceva („Vieno paskyrimo istorija“). „Nikė“ už geriausią vyro vaidmenį paskirta dviem aktoriams – Aleksejui Serebriakovui už vaidmenį filme „Van Gogai“ ir Jevgenijui Cyganovui už vaidmenį filme „Žmogus, kuris visus nustebino“ („Čelovek, kotoryj udevil vsech“). Už geriausią moters vaidmenį apdovanota Marta Kozlova („Anos karas“). „Nikė“ už geriausią antro plano vyro vaidmenį atiteko Jurijui Kuznecovui („Žmogus, kuris visus nustebino“), už geriausią antro plano moters vaidmenį – Jelenai Korenevai („Van Gogai“). Metų atradimo „Nike“ apdovanotas Roma Zveris, suvaidinęs filme „Vasara“.

 

Nadine Labaki vadovaus „Ypatingo žvilgsnio“ žiuri

Libano aktorė, scenaristė ir režisierė Nadine Labaki pernai Kanuose pelnė Žiuri prizą už filmą „Kafarnaumas“, kurį dar galima pamatyti „Kino pavasario“ programoje. Neseniai Kanų kino festivalis paskelbė, kad Labaki šiemet vadovaus antrosios oficialios festivalio programos „Ypatingas žvilgnis“ (Un Certain Regard) žiuri.

 

Lenkų kino akademija įteikė „Auksinius erelius“

Praėjusį pirmadienį buvo įteikti Lenkijos kino akademijos apdovanojimai „Auksiniai ereliai“. Geriausiu filmu tapo Paweło Pawlikowskio „Šaltasis karas“ („Żimna wojna“). Pawlikowskiui bei Januszui Głowackiui atiteko ir apdovanojimas už geriausią scenarijų, Pawlikowskiui – už geriausią režisūrą, Łukaszui Żaliui – už geriausią operatoriaus darbą. Joanna Kulig pelnė „Auksinį erelį“ už geriausią pagrindinį moters vaidmenį. Filmas taip pat apdovanotas už geriausią garsą ir montažą.

 

Už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį apdovanotas Jacekas Braciakas, suvaidinęs Wojciecho Smarzowskio filme „Kleras“. Kitas šiame filme vaidinęs aktorius Januszas Gajosas apdovanotas „Auksiniu ereliu“ už geriausią antraplanį vyro vaidmenį. „Auksinis erelis“ už geriausią muziką paskirtas Mikołajui Trzaskai („Kleras“). „Klerui“ taip pat atiteko žiūrovų prizas.

 

Apdovanojimas už geriausią antro plano moters vaidmenį įteiktas Aleksandrai Koniecznai („Kaip šuo su kate“) .Geriausio dokumentinio filmo „Auksinis erelis“ paskirtas Elwiros Niewieros ir Piotro Rosołowskio filmui „Kunigaikštis ir dybukas“ („Książę i dybuk“). Metų atradimu tapo aktorė Gabriela Muskała, parašiusi filmo „Fuga“ scenarijų.

 

Parengė Ž. P.

 

Agnès Varda
Agnès Varda
Kadras iš filmo „Anos karas“
Kadras iš filmo „Anos karas“
 Nadine Labaki
Nadine Labaki
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
Kadras iš filmo „Šaltasis karas“