Vilniaus teatre „Lėlė“ lapkričio 18 d. 16 val. įvyks „dvigubas“ renginys - jaunos dailininkės Rūtos Stasevičiūtės darbų parodos atidarymas ir diskusija „Lėlių teatro Meistras: kūrybinių santykių ir mokyklos klausimas“. Į renginį kviečiami visi, besidomintys scenografijos ir lėlių teatro studijų Lietuvoje bei užsienyje procesais, lėlių teatro specifikos klausimais.
Rūta Stasevičiūtė (g. 1989 m.) – mokslus Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje krimtusi ir scenografiją Liverpulio Scenos menų institute studijavusi jauna menininkė – šiandien kuria Didžiojoje Britanijoje. Teatro „Lėlė“ foje nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio pradžios veiks jaunosios dailininkės darbų paroda, pristatanti scenografijos ir kostiumų, kurtų įvairiems spektakliams eskizus, nuotraukas, vaizdo įrašus bei lėles.
Parodos atidarymą pratęs diskusija, skirta aptarti opius lėlių teatro scenografijos ir lėlininkų ruošimo bei profesinės veiklos klausimus. Ar šiandienė lėlių teatro scenografų ir aktorių-lėlininkų mokykla Lietuvoje pateisina praktinius lūkesčius? Kokį vaidmenį kuriant spektaklį atlieka lėlių teatro Meistras (konstruktorius)? Kokios specifinės problemos kuriant spektaklių scenografiją kyla dailininko, konstruktoriaus ir aktoriaus bendradarbiavimo srityje?
Diskusijoje dalyvaus teatro „Lėlė“ konstruktorė Liljana Janavičienė, dailininkės Giedrė Brazytė bei Rūta Stasevičiūtė ir lėlininkas Rimas Driežis. Diskusiją moderuos „Lėlės“ meno vadovas Vilmantas Juškėnas.
„Surengti parodą ir diskusiją išprovokavo atsitiktinumas: prieš metus į teatrą atėjusi jauna dailininkė Rūta Stasevičiūtė mūsų lėlininkams parodė savo darbų, sukurtų studijų metais Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžius. Lėlių ir kostiumų eskizai, spektaklių nuotraukos maloniai nustebino mūsų teatro dailininkus. Šio jauno žmogaus kūrybinis universalumas (ne tik kuria scenografiją, lėles, bet ir pati vaidina, režisuoja) paaštrino nuolat kylančius klausimus dėl mūsų scenografų ir lėlininkų ruošimo mokyklos, jų profesinės veiklos galimybių Lietuvoje. Taip gimė idėja ne tik pristatyti jauną menininką - surengti teatre Rūtos darbų parodą – bet ir pakviesti teatralus į diskusiją, skirtą aptarti specifines lėlių teatro problemas, susijusias su itin komplikuotais scenografų, aktorių ir konstruktorių kūrybiniais santykiais“ – teigia V. Juškėnas
