Muzikos skilties autoriai apie 2023-iuosius

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

 

Tenka pripažinti: kaip ir Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, vertindami jiems pateikiamus projektus, taip ir muzikinio gyvenimo vertintojai, išskirdami prasmingiausius darbus, tapusius reiškiniu, nesame visai objektyvūs. Visko neaprėpiame net Vilniuje, o reikėtų pamatyti plačiau: išgirsti kauniečių darbus (ar reiškiniu buvęs simfoninis orkestras neprarado pozicijų? Gal muzikinį gyvenimą praturtino naujas spektaklis ar festivalio šuoras? Intrigavo pastatyta Miko Petrausko operetė); reikėtų gyvai vertinti Klaipėdos muzikinio teatro darbus, festivalius, koncertus (ne tik pagal puikią sklaidą); atrodo, kad pajūryje įdomiu reiškiniu tampa Mindaugo Bačkaus vadovaujamas kamerinis orkestras. Štai Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė už teatro aukšto meninio profesionalumo skrydį ir Broniaus Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ pastatymą apdovanota 2023 metų panevėžietės titulu. Spektaklio nemačiau, bet darbas reikšmingas ne tik miestelėnams – atliktas skambant gyvai muzikai. Jeigu teatras bus remiamas, kūrybinga vadovė tikriausiai galės kolektyvą įgalinti tapti savitu reiškiniu vertinant ne tik regionų kriterijais.

 

Įspūdingi buvo sostinės jubiliejui skirto festivalio „Muzika Vilniui“ susitikimai su vienais ryškiausių aktualios muzikos kūrėjų – Toshio Hosokawa, Ivanu Fedele, Michaelu Gordonu, Beatu Furreriu, Heineriu Goebbelsu, Agata Zubel, Anna Korshun. Jie, ypač Vilniui dedikuotais kūriniais, leido ne tik patirti aktualios muzikos įvairovę, bet ir įvertinti ne vieną ypatingą miesto erdvę, kurios akustika ir aura kūrė ir stiprias emocines pagavas. Kūrinių užsakymai tokio lygmens kompozitoriams ir pasaulinių premjerų atlikimas Lietuvos muzikų jėgomis yra naujas, svarbus reiškinys, rodantis lygiaverčio Lietuvos buvimo Europos kultūroje faktą.

 

Spalvingi, turiningi buvo festivaliai „Gaida“ (gal programa ir perkrauta, tačiau atskiri koncertai ilgam įsimenami) ir Mūzos Rubackytės kurta fortepijono muzikos šventė „Dedikacija Jam“. Manau, abu festivaliai įsitvirtinę kaip daugiaprasmiai reiškiniai.

 

Po kruopštaus makiažo savo veidą atvėrė Nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), parodęs publikos dėmesio vertą Giuseppe’s Verdi operą „Aida“. Tačiau reiškiniu to nevadinčiau. Juk turėtume kalbėti apie nacionalinės operos pasiekimus...

 

Beata Baublinskienė

 

Su šventiniais linkėjimais ir nepretenduojant į išsamumą:

 

Muzikinis Vilniaus kodas – Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ Vilniaus festivalyje (birželio 29 d.), atlikėjai: Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), solistai, dirigentas Robertas Šervenikas.

 

Kultūros gūsis iš pajūrio – Carlo Orffo sceninė kantata „Carmina burana“ Klaipėdos festivalyje (rugpjūčio 11 d.), režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, solistai Modestas Sedlevičius, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Jankauskas, Kauno valstybinis choras, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas.

 

Asmenybės – Davido Lango viešnagė ir autorinis koncertas (spalio 17 d., choras „Jauna muzikas“, dir. Vaclovas Augustinas), elektroninės muzikos kūrėjo Nilso Frahmo koncertas (spalio 19 d.), pianisto ir kompozitoriaus Fazilo Say rečitalis (spalio 22 d.), Meredith Monk (spalio 28 d.) ir smuikininko Christiano Tetzlaffo pasirodymai (lapkričio 4 d.) Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“.

 

Premjeros – Žibuoklės Martinaitytės „Enheduana“ mecosopranui ir simfoniniam orkestrui (spalio 29 d., solistė Justina Gringytė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dir. Robertas Šervenikas), Francesco Filidei „I Giardini di Vilnius“ violončelei ir orkestrui (lapkričio 4 d., solistas Francesco Dillonas, LNSO, dir. Modestas Pitrėnas), Arvydo Malcio „Symphonia Vilnensis“ (spalio 20 d., LNSO, dir. Victorienas Vanoostenas) festivalyje „Gaida“.

 

Įspūdingoji klasika – Verdi „Aida“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (lapkričio 18 d.), režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, solistai Viktorija Miškūnaitė, Gastonas Rivero, Justina Gringytė, Kostas Smoriginas, Tadas Girininkas, Austėja Zinkevičiūtė ir kiti, LNOBT choras ir orkestras, dirigentas Sesto Quatrini.

 

Jūratė Katinaitė

 

Man 2023-iųjų stebuklas yra Panevėžys. Kol kas tai labiau pažadas, bet labai stiprus, kaip kad netikėtai gyvenimui prikelta Broniaus Kutavičiaus opera „Strazdas – žalias paukštis“ Panevėžio muzikiniame teatre. Labai linkėčiau miestui vėl tapti traukos centru, kaip kadaise, legendiniais Juozo Miltinio laikais. Abiejuose miesto teatruose – ryškūs poslinkiai. Tegul jiems pasiseka!

 

Giedrė Kaukaitė

 

Ilgai lauktoji Verdi grand opera „Aida“ iškart tapo mūsų teatro repertuaro puošmena. Labiausiai džiugina lietuviškos pavardės spektaklio kūrėjų sąraše. Jų išties gausu! Režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Martynas Rimeikis... Didelė dalis solistų taip pat mūsiškiai: Viktorija Miškūnaitė, Justina Gringytė, Kostas Smoriginas, gražią sukaktį švenčiantis Arūnas Malikėnas, Tadas Girininkas, Joris Rubinovas, Liudas Mikalauskas, Liudas Norvaišas, Rafailas Karpis, perspektyvusis Karolis Kašiuba bei sėkmingos naujokės – Emilija Finagėjevaitė, Austėja Zinkevičiūtė. Gal tai viena priežasčių, kodėl pastatymas sklandus, darnus, primenantis laikus, kai spektaklio organizmas buvo kuriamas čia ir dabar, tarsi pirmtakų nėra, o teatras – nacionalinis ne tik pagal statusą, bet ir iš esmės.

 

„Aidoje“ susipinančios tėvynės, laisvės ir meilės temos šių dienų karo akivaizdoje mums ypač aktualios. Todėl publika išskirtinai šiltai sutiko žaviąją Ukrainos nacionalinės operos solistę Kseniyą Bakhritdinovą-Kravchuk, puikiai dainavusią Aidos partiją.

 

Vilniaus dar nepamiršusio dirigento Sesto Quatrini interpretuojama operos muzikinė medžiaga pasigėrėtinai gero skonio, ji tauri, ori, disciplinuota, be šešėlio sentimentalumo, be tradicinių, pabodusių portamentų. Orkestras skambėjo puikiai, girdėti ir renovuotos orkestrinės sėkmingas akustinis rezultatas. Skamba! Na, ir kaip visuomet – mūsų operos choras puikus! Tad gero vėjo naujosios „Aidos“ kūrėjams ir atlikėjams!

 

Vytautė Markeliūnienė

 

Svarstydama apie praėjusius 2023 metus ir įsimintiniausius muzikos srities reiškinius, pažvelgčiau į juos iš kitos perspektyvos – iš neaktyviai ir mažai tuose muzikinio gyvenimo procesuose „gyvai“ dalyvavusios klausytojos. Kas pastaraisiais metais ištikimai ir prasmingai mane lydėjo, tai savaitraštis „7 meno dienos“, kurio skirtingų menų skiltys, jų straipsnių autoriai, redaktoriai kruopščiai „piešė“ kultūros peizažą, prioritetus pirmiausia teikdami profesionalumui, o ir kalbos kultūrai. Ir nors šį laikraštį skaitau bemaž 30 metų, jo laikysenos reikšmingumą, autentiškumą ir profesinę sąžinę pastaraisiais metais itin vertinu. Šio žanro spaudos kontekste „7 meno dienos“ tarytum liko vienišos, bet ir vienintelės tokios, kuriose nereikia prie esmės „kastis“ per reklamų srautus ar atsitiktinius ir nereikšmingus skaitalus. Linkiu šiam savaitraščiui būti, tyvuliuoti, atspindėti ir formuoti.

 

Beje, šis laikraštis formavo ir tebeformuoja jau ne vieną meno kritikos kartą, subtiliai saugo šią benykstančią profesiją. Todėl dar viena „7 meno dienų“ vertybė – darnioje polifonijoje čia susitinka įvairių kritikų kartų ištarmės. Ypač džiaugiuosi čia rašančių, istoriją ir dabartį reflektuojančių autorių – Žilvino Dautarto, Živilės Ramoškaitės, Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės, Živilės Pipinytės – balsais. Ištikimieji. Pagarba jiems.

 

Loreta Narvilaitė

 

Man kaip klaipėdietei įsimintinas istorijų operos „Klaipėda“ pastatymas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Operos sukūrimą inicijavo ir įgyvendino Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, premjera įvyko senajame Klaipėdos elinge rugpjūčio 4 dieną. Operos libretą sukūrė rašytojas, dramaturgas Arvydas Juozaitis, o muziką atskiriems veiksmams rašė skirtingo kūrybinio braižo autoriai: man buvo patikėta parašyti muziką pirmam veiksmui, Vladimiras Konstantinovas kūrė antram, o Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas – trečiam veiksmui. Režisavo Gytis Padegimas, kuris į operoje veikiančias garsias Lietuvos kultūros asmenybes ir atkuriamus istorinius įvykius žvelgė tarsi į legendą. Didelį įspūdį padarė unikalų koloritą spektakliui suteikusi šišioniškių tarmė, Mažosios Lietuvos liaudies dainų, liuteroniškų giesmių, lietuviškų ir vokiškų dainų atgarsiai, kurie darniai pynėsi su dabarties miesto garsais, transformuotais pasitelkus modernias technologijas.

 

Reikšmingas III Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis, kurį rengia Klaipėdos koncertų salė. Jo programą sudarė daugiau nei 30 įvairių muzikos žanrų ir stilių koncertų, kuriuose karaliavo violončelė ir kurie vyko įvairiausiose miesto erdvėse. Labiausiai įsiminė baigiamasis koncertas, o ypač paskutinis kūrinys – Osvaldo Golijovo „Azul“ violončelei ir simfoniniam orkestrui. Jį meistriškai atliko italų violončelininkas Enrico Dindo ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

 

Kasmet labai laukiu „Gaidos“ festivalio. Iš šiemet klausytų penkių jo koncertų išskirčiau programą „Keturi Geniušai ir keturi fortepijonai: Lukas, Anna, Petras, Julius“, kurioje skambėjo beveik pusantros valandos trukęs Simeono Teno Holto kūrinys „Canto Ostinato“, tiesiog užbūręs publiką. Gėrėjausi, kaip subtiliai ir kartu tvirtai Anna Geniušienė „valdė“ šeimyninį pianistų kvartetą. Kitas „Gaidos“ koncertas, taip pat suteikęs didelį pasigėrėjimą, – Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninio dueto vakaras. Jame įspūdį padarė Broniaus Kutavičiaus „Disputas su nepažįstamuoju“ ir Žibuoklės Martinaitytės „Unique Forms of Continuity in Space“, kurį atliekant prie dueto prisijungė perkusininkai Džiugas Daugirda ir Ernestas Verba.

 

Rita Nomicaitė

 

Štai jau keletą metų iš eilės stebiu Justės Janulytės tarptautinę kūrybos ir profesinių saitų sėkmę. Smagu viešai pabrėžti platėjančias ryškių darbų zonas, kalbant apie muzikologių Rimos Povilionienės, Jūratės Katinaitės, Linos Navickaitės-Martinelli, Laimutės Ligeikaitės veiklą.

 

Pastebėtini iš kūrybinio polėkio atsiradę puikios kokybės įrašai: pianisto Yusuke Ishii sudaryta ir įrašyta Vytauto Bacevičiaus kūrinių rinktinė (vinilinė plokštelė), lietuvių sonatos smuikui ir fortepijonui, įgrotos Simonos Venslovaitės ir Veronikos Kopjovos (parengta Lietuvoje, išleista „Naxos“). Gan netikėtu amplua – giliai aistringu temperamentu – suintrigavo Liszto kūrinių kompaktinę plokštelę išleidęs Daumantas Kirilauskas.

 

Gyvas koncertinis gyvenimas traukė dėmesiu – nors, deja, laikinu – latvių muzikai ir muzikams. Galingų asmenybių rankose atsidūrę Pēterio Vasko veikalai išsiskleidė įdomiais potėpiais, čia pirmiausia užsifiksavo Lietuvos kamerinio orkestro ir smuikininko bei dirigento Hugo Ticciati vakaras Nacionalinėje filharmonijoje. Svajočiau apie kasmetinius talentingo Latvijos pianisto Georgijaus Osokino rečitalius. Šiemet solo jis grojo tik programos dalį, kita dalis, su Čiurlionio kvartetu, taip pat skambėjo puikiai, išvydome nuostabiai pasiruošusius saviškius.

 

Vis labiau stebina koncertų programų dominantė – XIX a. muzika, tarsi neegzistavus nuostabiajam klasicizmui. Ar bent planuojamos atlikti, pavyzdžiui, Haydno dieviško grožio mitologinės kantatos arba „paprastutės“ fortepijono ir smuiko sonatos? O XX–XXI a. muziką perduodame keletui festivalių, ją vis dar gana sunkiai jausdami kaip mūsų dienų pulsą. Tačiau, pastebėkime, XIX a. muzikos apriboti kasmetiniais festivaliais nežadama, ji liejasi laisvai.

 

Jonė Punytė-Svigarienė

 

Vienas ryškiausių metų renginių, skirtų Vilniaus 700-osioms metinėms, – ambicingas ir puikiai įgyvendintas koncertų ciklas „Muzika Vilniui“, per du mėnesius pristatęs septynių pasaulinio ryškumo kompozitorių (Toshio Hosokawos, Heinerio Goebbelso, Ivano Fedele, Annos Korsun, Agatos Zubel, Beato Furrerio ir Michaelo Gordono) kūrinių programas bei jų konkrečiai Vilniaus erdvei sukurtas kompozicijas. Idėjos autoriai – kompozitoriai Matas Drukteinis ir Vykintas Baltakas, kūrėjų sumanymus įkūnijo Lietuvos ansamblių tinklo atlikėjai, prie kurių visuomet malonu prisidėti.

 

Šiemet įvyko III Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų ir IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursai. Abu renginiai sulaukė didžiulio dalyvių ir publikos dėmesio. Tikėtina, kad ateityje Lietuvos koncertinių salių repertuarą praturtins šių konkursų laureatų pasirodymai, savo ruožtu tapsiantys išskirtiniais metų renginiais.

 

Viena įsimintiniausių besibaigiančių metų patirčių – Broniaus Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ premjera Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklis užbūrė asketiška vaizdo ir muzikos derme, istorinė lietuvybės tematika dvasiškai pakylėjo ir tarsi įtraukė į savitas tautiškumo apeigas.

 

Įspūdingas buvo „Gaidos“ festivalis. Iš daugybės puikių koncertų išskirčiau pianistą Fazilą Say ir smuikininką Christianą Tetzlaffą. Turkų žvaigždė Say autoriniame rečitalyje pavergė savo įtaiga ir charizma, įrodydamas esąs vertas pasaulinio pripažinimo. Tetzlaffas, festivalio uždarymo koncerte pagriežęs Thomo Adèso koncertą, padarė ilgai neblėstantį išskirtinės įtaigos menininko, ryškios individualybės ir tobulos meistrystės smuikininko įspūdį.

 

Vos prieš kelias savaites nuskambėjęs Vilniaus fortepijono festivalio „Dedikacija Jam“ baigiamasis akordas – Krzysztofo Pendereckio III simfonija ir Martíno García García atliekamas Antrasis Fryderyko Chopino fortepijoninis koncertas – paliko stiprų įspaudą atmintyje. Pianistas skambino tobulai, orkestras, vedamas Modesto Pitrėno, griežė kaip niekad įtaigiai, tiek akompanuodamas, tiek atlikdamas simfoniją, kurios interpretacija pribloškė raiškos didingumu ir kokybe.

 

Aldona Eleonora Radvilaitė

 

2023-ieji džiugino gausybe puikių koncertų įvairiose Lietuvos salėse. Ypač ryškus renginys – neseniai pasibaigęs VIII Vilniaus fortepijono festivalis, kuriame vertingus kūrinius atliko įvairaus amžiaus ir meninės individualybės muzikai. Labiausiai vaizduotę ir emocijas paveikė galingas savo įtaiga festivalio uždarymo koncertas: LNSO, kuriam dirigavo Modestas Pitrėnas, atlikta Krzysztofo Pendereckio III simfonija. 

 

Šiame festivalyje gėrėjomės ypač įdomių jaunųjų virtuozų – Maximo Lando (JAV), Masayos Kamei (Japonija), Martíno García García (Ispanija), Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivio Povilo Norkūno (Jurgio Aleknavičiaus kl.) bei brandžių meistrų – Barry Douglaso (Airija), Anne Queffélec (Prancūzija), Michelio Dalberto (Prancūzija) talentingomis kūrinių traktuotėmis.

 

Festivalyje „Gaida“ ypač pažymėtina brito pianisto Nicolaso Hodgeso solo ir su LKO (dirigavo Jackas Sheenas) atlikta programa, skirta György Ligeti 100-mečiui. Nepaprastai įtaigus, aistringas, neįtikėtino virtuoziškumo atlikimas.

 

Vasarą (liepos 28 d.) Kristupo festivalyje įvyko Žibuoklės Martinaitytės valandos trukmės tamsių žemųjų dažnių vibracijų pripildyto kūrinio „Hado zona“ premjera Lietuvoje, prieš tai įvykusi JAV. Įspūdingai šį opusą traktavo „Synaesthesis“. Triuškinantis savo vidine neigiama jėga kūrinys. Paliesiaus dvare efektingai nuskambėjo naujo šios autorės kūrinio „Būties polifonijos“ premjera Lietuvoje. Šį kerintį opusą puikiai traktavo pianistas Andrius Žlabys. Paliesiuje taip pat įsimintinai muzikavo pianistas Jeanas-Marcas Luisada (Prancūzija) su čekų „Talich Quartet“.

 

Niccolò Paganini Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 4 d-moll „velniškai“ azartiškai su LKO griežė bei dirigavo Sergejus Krylovas, prieš tai pakiliai nuskambėjus Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonijai F-dur ir nuostabiajai Benjamino Britteno „Paprastai simfonijai“.

 

Jašiūnų dvare itin temperamentingai Astoro Piazzollos programą interpretavo Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Glebas Pyšniakas (violončelė) ir Tadas Motiečius (akordeonas), kurie žavėjo ir grodami duetais.

 

Živilė Ramoškaitė

 

Mano nuolatinio dėmesio centre yra trys pagrindiniai Vilniaus muzikos centrai – Nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė filharmonija ir Kongresų rūmai, kuriuose patyriau daugiausia įsiminusių koncertų ir spektaklių. Tikiuosi, yra kam domėtis kitomis sostinės scenomis, kurių kasmet daugėja, kaip antai muzikinio gyvenimo panoramoje vis labiau ryškėjanti „Organum“ koncertų salė.

 

Iš operos scenos naujienų paminėsiu Valdovų rūmų kieme vasarą vykstantį „LNOBT Open“ festivalį ir ypač įsiminusį spektaklį pagal Josepho Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“, kuriame ne pirmą kartą švytėjo solistė Lina Dambrauskaitė. Paties teatro scenoje – reikšmingas Verdi „Aidos“ sugrįžimas ir visai neseniai parodytas baletas pagal Antano Jasenkos muziką „Pradžioje nebuvo nieko“, įdomiai ir muzikaliai pastatytas Živilės Baikštytės.

 

Kasmetiniai Vilniaus ir „Gaidos“ festivaliai daugiausia koncertų surengia filharmonijos salėje. Vieni įsiminė dėl patrauklių programų, kiti – dėl pažinties su aukšto rango atlikėjais ir nežinomų autorių kūriniais, jų visų neišvardysiu. Malonu, kai toji pažintis siejasi su mūsų kompozitorių vardais. Vilniaus festivalio atidarymo koncerte suskambėjo Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (naudojuosi proga pasveikinti autorių pelnius Nacionalinę kultūros ir meno premiją!), o baigiamajame – sugrįžęs Onutės Narbutaitės „Centones meae urbi“, įspūdingai atliktas Pranciškonų bažnyčioje, diriguojant Robertui Šervenikui.

 

Sėkmingų Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijų buvo daug, išskirsiu naujausią – Paganini Koncertą Nr. 4 su soluojančiu Sergejumi Krylovu. Šis virtuozas ir vėl pritrenkė fantastiška technika bei muzikalumu! Nepamirštamos pasaulinės premjeros „Gaidoje“: Žibuoklės Martinaitytės „Enheduana“, Arvydo Malcio „Symphonia Vilnensis“, įspūdingas Zbignevo Ibelhaupto ir Rūtos Rikterės fortepijonų dueto koncertas, unikalus Petro, Luko, Annos ir Juliaus Geniušų jungtinis pasirodymas „Gaidoje“. 

 

Neseniai pasibaigusiame jau VIII Vilniaus fortepijono festivalyje greta meno vadovės Mūzos Rubackytės pasirodė būrys jaunų ir vyresnių fortepijono meno žvaigždžių, gerokai praplėtusių šio instrumento gerbėjų akiratį. Festivalio baigiamasis koncertas, kurį dirigavo Modestas Pitrėnas, su Martíno García García atliktu Chopino Antruoju koncertu ir Nacionalinio simfoninio orkestro Trečiąja Pendereckio simfonija pasiekė kulminaciją.

 

Valstybinis simfoninis orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rogeris“. Gintaro Rinkevičiaus rankai pakluso orkestras, berniukų choras „Ąžuoliukas“, Kauno valstybinis choras ir puikus solistų ansamblis: Brettas Polegato, Lauryna Bendžiūnaitė, Edgaras Montvidas, Mindaugas Jankauskas, Tadas Girininkas ir Rita Preikšaitė. Valstybinis simfoninis orkestras neseniai efektingai užbaigė visų Antono Brucknerio simfonijų ciklą. Belieka laukti orkestro grįžimo į rekonstruojamus Kongresų rūmus, kurių trumpam atverta atnaujinta salė nuteikė labai viltingai.  

 

Laima Slepkovaitė

 

Šie metai džiazui prasidėjo skaudžia netektimi: sausio 6 d. mus paliko Indrė Jučaitė-Sarneckienė, „Kaunas Jazz“ meno vadovė. Pavasarį išaušęs festivalis jos atminimą pagerbė ne tylos minutėmis, o valandomis geriausios muzikos ir dėkingais aplodismentais. „Kaunas Jazz“ karūna tapo prabangus, nuo pirmos gaidos iki biso a cappella kerintis Kurto Ellingo koncertas su Kauno simfoniniu orkestru, iškėlęs stipraus muzikinio patyrimo etaloną, kuriam galbūt ir sudėtinga prilygti, bet kiti festivaliai sėkmingai prie to priartėjo. „Vilnius Jazz“ ir „Vilnius Mama Jazz“ savotiškai metė vienas kitam iššūkį, pripildydami sceną aukščiausio lygio muzikos ir tarsi „apsistumdydami“, įžengdami į vienas kito „daržus“: „Mama Jazz“ pribloškė publiką laisvosios improvizacijos gūsiu „Tiger Trio“, o „Vilnius Jazz“ savo finalui pakvietė „Grammy“ nominantę Lakecią Benjamin.

 

Sostinėje klestėjo mažoji scena: „Jazz Cellar 11“ programa vis labiau panašėja į solidžios tarptautinės klubinės aikštelės turinį, vyko jam session, svečių iš užsienio meistriškumo pamokos, o kortelė „išparduota“ puošė koncertų skelbimus likus dar savaitei iki jų. „Improdimensijos“ veikla neįtikėtinai intensyvi, kulminaciją pasiekusi Joe Morriso, Hamido Drake’o ir Williamo Parkerio koncertu. Tarp regioninių festivalių ypatingas perliukas – Dainiaus Pulausko organizuojamas ciklas „Vievio klavišai“, pasiūlęs išpuoselėtą programų seriją.

 

Metai buvo itin reikšmingi Jievarui Jasinskiui, kuris LRT užsakymu sukūrė naują stambų opusą tarptautiniam Euroradijo džiazo orkestrui, su savo „Vilnius JJazz Ensemble“ surengė lietuvių ir danų projektą su „Kemaca Kinetic“ ir šiuo metu švenčia naujos plokštelės pasirodymą. Stiprų įspūdį paliko Marijaus Aleksos solo rečitalis festivalyje „Vilnius Jazz“. Taip pat išskirtinės svarbos laikyčiau mano dar negirdėtą, bet tam tikra prasme sakralią programą „Paskui Čiurlionį“, kuriamą Jano Maksimovičiaus ir Dmitrijaus Golovanovo, – tikiuosi, ji augs ir, laukiant Čiurlionio metų, pavirs albumu.

 

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

 

Kaip vieną įsimintiniausių išskirčiau Kauno valstybinėje filharmonijoje kovo 31 d. vykusį kamerinio orkestro „Manchester Camerata“ (Didžioji Britanija) koncertą „Mozartas, pagamintas Mančesteryje“, kuriame diriguojant orkestro muzikos vadovui Gáborui Takácsui-Nagy grojo nuolatinis orkestro partneris Jeanas-Efflamas Bavouzet (fortepijonas, Prancūzija). Išskirtinis Kauno muzikinio gyvenimo įvykis – Kauno menininkų namuose balandį, gegužę ir birželį vykęs trijų koncertų elektroakustinės muzikos ciklas NICHE, kuriame savo kūrybą pristatė Lietuvoje ir Europoje gyvenantys lietuvių menininkai Gintė Preisaitė, Guostė Tamulynaitė, Kamilės Dambrauskaitės ir Agnės Simonavičiūtės duetas, Adomas Palekas, Viktoras Urbaitis, Karolis Lasys ir visą programą kuravusi Jūra Elena Šedytė.

 

Puikių potyrių padovanojo ir daug minčių sukėlė Kauno valstybinio muzikinio teatro premjeros: Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ pastatymas (režisierė ir choreografė Anželika Cholina, muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila) bei Michaelo Kunze ir Sylvesterio Levay miuziklas „Mozart!“ (režisierė Viktorija Streiča, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius).

 

Rudenį, spalio 22 d., Kauno Šv. Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje įvyko jau tradicija tapęs penktasis Kauno kompozitorių sakralinių kūrinių koncertas, kuriame Viktoro Kuprevičiaus giesmę ir Zitos Bružaitės, Viltės Žakevičiūtės, Raimundo Martinkėno, Algimanto Kubiliūno, Giedrės Pauliukevičiūtės ir Giedriaus Kuprevičiaus kūrinius atliko solistai Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus ir pianistė Paulė Gudinaitė. Koncertų organizatorė – Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.

 

Šių metų menininkas – kompozitorius Mikas Petrauskas, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime. Tarp daugybės jubiliejaus minėjimo renginių nuostabiausias buvo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ ir ansamblio „Acusto“ (meno vadovas ir dirigentas Kęstutis Jakeliūnas) bei dirigento Giedriaus Vaznio atgaivinta operetė „Šventoji naktis“, spalio 29 d. atlikta Kauno Šv. Archangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

 

Eglė Šeduikytė-Korienė

 

Be rugsėjį dešimtį dienų vykusio IX Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, tapusio puota vargonų ir fortepijono muzikos gurmanams, ištisus metus vargonų muzikos mylėtojus itin aktyviai organizuotais aukšto meninio lygio vargonų muzikos koncertais džiugino Nacionalinė vargonininkų asociacija (NVA, pirmininkas Balys Vaitkus): greta „Vox organi Cathedralis“ ciklo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, pradėto koncertu, skirtu Bernardo Vasiliausko 85-osioms gimimo metinėms (04 30), startavo (06 02) unikalus kultūrinis projektas „Aušros Vartų galerijos vargonų koncertai“, kurių pro atvirus Aušros Vartų koplyčios langus buvo galima klausytis tiesiog stovint gatvėje. Edukacinių užsiėmimų „Instrumentų karalius kviečia“ metų ciklą, pradėtą koncertu „Su gimtadieniu, Johannai Sebastianai!“ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (04 21), vainikavo jau tradicinis tapęs koncertas Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (11 22), skirtas Šv. Cecilijos dienai.

 

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje puikiaisiais „Rieger Orgelbau“ vargonais, minint jų sukūrimo šioje erdvėje dešimtmetį, nugriaudėjo dešimt koncertų tarptautiniame Šv. Pranciškaus vargonų muzikos festivalyje (06 02–09 08), vargonavo atlikėjai iš Austrijos, Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos. Festivalio pabaigoje nuskambėjo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Dainius Juozėnas) ir vargonininko Balio Vaitkaus įspūdingai atliktas Marcelio Dupré kūrinys „Les Vêpres de la Vierge“ („Švč. Mergelės Marijos mišparai“). Ir šiuo metu, visą gruodžio mėnesį, vyksta klausytojų pamėgti NVA organizuojami „Vox organi Cathedralis“ trumpi advento ir šv. Kalėdų muzikos vidudienio koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

 

Bravo Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariams, organizavusiems gausybę koncertų ir ištisus metus džiuginusiems klausytojus savo vargonavimu: Baliui Vaitkui, Jurgitai Kazakevičiūtei, Dovilei Savickaitei, Eglei Rudokaitei, Dianai Encienei, Indrei Gerikaitei, Aušrai ir Vidui Pinkevičiams, Tomui Bakučioniui, Vilimui Norkūnui, Evelinai Grinevič-Trenkamp, Agnei Caldara, netikėtai mus palikusiai Gražinai Petrauskaitei, Monai Roždestvenskytei, Gražinai Trekur, Laurai Gedgaudaitei-Domarkienei, Dailiui Kavalevskiui ir muzikavusiai sykiu Akvilei Kergytei.

 

Neišdildomai stiprų įspūdį šiais metais paliko Onutės Narbutaitės muzikinis vyksmas „Lapides, flores, nomina et sidera“ arba Vėlinių giedojimas – Cantio secundae novembris, lapkričio 2-ąją pripildęs Vilniaus Šv. Išganytojo (Joanitų) bažnyčios skliautus. „Aidijos“ ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos chorų, vadovaujamų Romualdo Gražinio, bei solistų Linos Baublytės (piccolo fleita), Lauryno Lapės (trimitas), Jievaro Jasinskio (trombonas) ir Džiugo Daugirdos (būgnai) aukščiausiu meistriškumo lygiu atlikta ir Kristijono Dirsės vaizdo projekcija praturtinta Narbutaitės kompozicija perteikė subtiliai kūrinyje išskleistą autorės diskretiškumo idėją bei Visų šventųjų dienos ir Vėlinių reikšmę.