Suskambėjęs optinis menas

Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.

Puikus festivalio organizatorių sumanymas prieš Fedele premjerą „Varnelis Variations“ klausytojus supažindinti su Varnelio kūryba. Kaip buvo matyti, daugelis į muziejų atėjo pirmą kartą. Įspūdingos drobės, Stasio Ušinsko dekoratyvios tapybos inspiruota kūryba, optinio meno darbai, jų koloritas, geometrinėmis abstrakcijomis kuriamas minimalizmas, tautinių raštų inkliuzai į pačią optinio meno esmę, juodos ir baltos deriniai bei trimačio vaizdo kuriamos optinės variacijos darė didžiulį įspūdį. 

Nuostabu buvo apsilankyti dar vienoje, senamiestyje esančioje ypatingo intymumo kamerinėje salėje – kažkur palėpėje, užtemdytais langais, su viduryje stovinčiu kabinetiniu fortepijonu. Priešais pianistę – kompiuteriu valdoma elektronika, salėje išdėstyti garsiakalbiai. Muzikologė Rasa Murauskaitė sumaniai pristatė kompozitorių ir atlikėjus: pianistę Indrę Baikštytę ir elektronikos meistrą (pavadintą mokslininku) Alvise’ą Vidoliną.

Kompozitoriaus Fedele tikslas – muzika sužadinti bendrystės su Varnelio menu įspūdį. Juoda ir balta, varijuojami atskiri elementai, ląstelės, spalvinės plokštumos... „Minimalizmas, bet ne amerikietiškas. Muzika – tai kalba, kurią reikia išklausyti ir kiekvienam rasti savo prasmių“, – sakė kompozitorius.

Indrė Baikštytė – viena tų pianistų, kurie geba rasti prasmių vis kažką naujo pateikiančioje XXI a. muzikoje. Ypač sudėtingą partitūrą, reikalaujančią puikios manualinės technikos, ji pripildė lingvistinės semantikos ženklų. Garsinis naratyvas buvo persmelktas prasmingų klaustukų, šauktukų, raiškių pauzių, kontrastingų nuotaikų kaitos. Spalvų žaismą elektronika meistriškai papildė Alvise’as Vidolinas. Garso kolonėlės buvo skirtos ne dinamikai aktyvinti, bet koloritui, niuansams erdvėje formuoti. Belieka pasakyti, kad pasaulinę Fedele kūrinio premjerą išpildę atlikėjai ją įrašė, muzika ir toliau skambės Varnelio kūrybos erdvėje, kurdama įtaigų meno vienį.

Vilniaus rotušėje Fedele kūrinių koncertą parengė „LENsemble Vilnius“ atlikėjai: pianistė Jonė Punytė-Svigarienė, Rusnė Mataitytė (smuikas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Giedrius Gelgotas (fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Colinas Crandalas (mušamieji), Alvise’as Vidolinas (elektronika), Monta Martinsonė (sopranas). Dirigavo Vykintas Baltakas.

Žinomas italų kūrėjas, ilgametis Venecijos bienalės muzikos kuratorius Ivanas Fedele studijavo Milano konservatorijoje pas kadaise Lietuvoje gastroliavusį pianistą Bruno Canino ir kompozitorių Azio Corghi, Romos „Accademia Santa Cecilia“ mokykloje pas Franco Donatoni bei filosofiją Milano universitete. 1981 m. už pirmąjį styginių kvartetą pelnė „Gaudeamus“ premiją. Kompozicijos studijose išryškėjo iš tėvo paveldėtas matematikos pomėgis. Tai buvo justi ir koncerte skambėjusiuose kūriniuose. Tačiau gilindamasis į naujas technologijas kompozitorius nepraranda muzikinio mąstymo jautrumo kuriamam garso peizažui, muzikos naratyvo spalvingumo ir energijos pojūčio. Išradinga elektronika, atrodo, plėtoja jo erdvinio mąstymo konceptus. Koncerte Rotušėje elektronikos meistras Vidolinas ypač preciziškai valdė garsinę erdvę, salės akustikai netgi suteikdamas privalumų. 

Fedele kūryba atlikėjams – kietas riešutėlis technikos ir meniškumo požiūriu. Tačiau muzikantų meistriškai atliekamas tekstas subtiliai tarpo dirigento Vykinto Baltako sukurtoje ir realizuotoje kūrinių koncepcijoje. Pagal Giuliano Corti poemą sukurtame kūrinyje „Maja“ vokalui pavesta emocijų raišką perteikti fonetiniais akcentais, kalbamu tekstu, šnabždesiais, išraiškingu dainavimu. Galima tik pasidžiaugti, kad atsiranda tokių atlikėjų kaip Monta Martinsonė, kurie sėkmingai išbando daugeliui mūsų dainininkų neįveikiamas aktualios muzikos partitūras. Visi „LENsemble Vilnius“, ryškiausio šiuolaikinę muziką propaguojančio kolektyvo, atlikėjai turi didelę patirtį išpildant šiuolaikines partitūras ir kartu su muzikai gilią prasmę suteikiančiu dirigentu Baltaku brandžiai kuria modernios muzikos peizažus. 

Arnoldas Schönbergas yra pasakęs: „Man nėra skirtumo tarp šiuolaikinės muzikos ir klasikinio repertuaro. Yra tik puiki arba silpna muzika. O kas daro muziką puikią? Jos gebėjimas išreikšti giliausias emocijas, garsu kuriamą gyvybę per nuolatinę ir ryškią muzikinės kalbos raidą.“ Tai yra ir kompozitoriaus bei atlikėjų kūrybingo tandemo pasekmė, ką patvirtino publikos ovacijų nusipelnantys koncertai. „Muzika Vilniui“ nenustoja skambėjusi, dar laukia naujos Europos kompozitorių dedikacijos miestui.